Ar mūsų protėviai laikydavosi dietų?

  • Teksto dydis:

Ką valgydavo mūsų valdovai? Ar mūsų protėviai laikydavosi dietų? Kokios buvo moterų mados prieškario Lietuvoje? Kaip G. Petkevičaitė-Bitė kovojo prieš nuogas moterų rankas? Į šias mįsles atsakys „Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu šį antradienį 22.20 val. per LRT televiziją.

Kulinarija – dalykas rimtas. Kas nemėgsta skaniai pavalgyti. Skaniai valgyti mėgo ir mūsų protėviai. Ką valgydavo mūsų didieji kunigaikščiai?

„Mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, šiek tiek duonos, šiek tiek grūdų, sūrio, viena kita ropė, pastarnokas, termiškai apdorotas kopūsto lapas, nes pagal viduramžių suvokimą, gyvulys ėda žolę, o žmogus valgo termiškai apdorotą maistą. Tipiniai Vytauto pietūs – keptas jautis arba keptas avinas, kokia nors troškinta žąsis ar kaplūnas, sūrio desertui, alaus užsigert“, – laidoje sakys LDK istorinės virtuvės žinovas Rimvydas Laužikas.

Kaip didikai skanaudavo, ir kokios istorijos nutikdavo prie vaišių stalo ir po jo? Kas didžiausias smaguris Lietuvos istorijoje? Ar laikydavosi dietų mūsų protėviai?

„Be abejo, – atsakys R. Laužikas ir pridurs, – mes turime išlikusį viduramžišką požiūrį, kad sveikas žmogus turi būti sočiai pavalgęs. Lietuvių kalboje mes turim du žodžius: „zdravas“ – sveikas žmogus, o kitas „blogas“ – sublogęs. Stambų žmogų mes suvokiame kaip sveiką, o liesą – kad kažkas su juo negerai“.

Tarpukario madų tendencijas nagrinės žurnalistė Aurelija Savickienė. Kaip rengėsi tarpukaryje moterys? Kokios virė aistros ir diskusijos? Dr. Virginija Jurėnienė pasakos: „Gabrielė Petkevičaitė sako, kaip gali lietuvaitė, kuri visiškai savo struktūra nepanaši į prancūzę, t.y. žymiai stambesnė, jos kojos kaip kaladės, rankos drūtos, kaip rąstgaliai, užsidėti berankovę suknelę?“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių