A.Samuolio drobės įkalintos muziejaus fonduose

Vieno garsiausių lietuvių dailininkų Antano Samuolio kūrybą studijuoja dailės studentai, jo atminimui rengiamas pleneras. Tačiau didžiąją dalį jo kūrinių saugančiame Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje A.Samuolio drobės visuomenei neprieinamos.

„Muziejaus pastatas V.Putvinskio gatvėje, kuriame paprastai eksponuojami ir A.Samuolio, ir kitų garsių tarpukario dailininkų darbai, šiuo metu remontuojamas“, – tokį atsakymą iš muziejininkų išgirsta kiekvienas, pasiteiravęs, kodėl vieno pirmųjų Lietuvos ekspresionistų kūryba jau kuris laikas įkalinta muziejaus fonduose.

Žinomas Kauno dailininkas Eugenijus Varkulevičius įsitikinęs, kad panašų atsakymą iš muziejininkų kauniečiai išgirsta pastaruosius 20 metų. „Prieš man išvažiuojant į Vokietiją, 1990 m., muziejaus direktorius, paklaustas, kodėl A.Samuolio kūriniai neeksponuojami, sakė: remontas, ir dabar tą patį sako. Keista, kad abejotinos vertės A.Miškinio kolekcijai nuolatos eksponuoti nacionaliniame muziejuje vietos atsiranda, o A.Samuoliui, antram pagal svarbą po M.K.Čiurlionio lietuvių dailininkui – ne. Su tokiu požiūriu, mūsų muziejininkai ir daro Kauną kultūrine provincija“, – rėžė E.Varkulevičius.

„Netiesa, kad A.Samuolio kūrybos Kaune pastaruosius 20 metų nematyti. Kas nevaikšto į muziejus, tas ir nemato“, – atkirto M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Jis pripažino, kad kai kurios nuolatinės parodos šiuo metu muziejuje neveikia – dėl to esą kalta muziejaus pastato V.Putvinskio gatvėje rekonstrukcija. „Dvejus ar trejus metus ekspozicinė pastato pusė neveikia. Bet, kai uždarėme ekspozicijas čia, kitoj pastato pusėj – ten, kur eksponuojamas M.K.Čiurlionis – buvom parengę laikiną, tiesa, mažesnę, tarpukario dailės ekspoziciją“, – šioje ekspozicijoje, pasak muziejininko, buvo galima išvysti ir keletą A.Samuolio darbų. Laikinoji ekspozicija buvo uždaryta prieš mėnesį.

Kiek dar laiko Kaune nebus galima išvysti vieno iš lietuviškojo ekspresionizmo pradininkų darbų, O.Daugelis negalėjo pasakyti: „Kai baigsis remontas, tada ir atidarysim. Vieną salę ruošiamės atidaryti rugsėjui – ten turėtų įsikurti bienalės „Judanti tekstilė“ parodos. Toliau prognozuoti sunku, nes mes negauname tiek pinigų, kiek reikia remontui pabaigti.“
Kol A.Samuolio drobės dulka užrakintos muziejaus fonduose, būtų puiki galimybė garsiojo ekspresionisto parodas surengti Vilniuje, Klaipėdoje ar kituose miestuose. Tačiau Kauno muziejininkai tokių minčių nepuoselėja. „Nesame gavę užklausimų tokiai parodai. Lietuvos dailės muziejus patys turi ir A.Samuolio, ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų darbų. Jie turi 10 kartų daugiau, nei vienu metu sugeba parodyti“, – tikino O.Daugelis.

Į klausimą dėl galimybių tarpukario lietuvių dailę laikinai eksponuoti Paveikslų galerijos salėse, kuriose jau keletą metų eksponuojama A.Miškinio kolekcija, O.Daugelis atsakė: „Čia jau reikėtų kaip kokiem čigonam tarabandintis. Mes gi evakuacijos sąlygoms gyvenam – kai kuriose salėse mūsų fondai sudėti. Be to, per tuos remontus mes vis kraustomės ir kraustomės. Darbo – kur kas daugiau, o nuo to nei darbuotojų padaugėjo, nei jų atlyginimai išaugo.“

A.Samuolis (1899–1942) – vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos ekspresionistų. Pagal reikšmingumą Lietuvos dailei A.Samuolio kūryba lyginama su Kristijono Donelaičio „Metais“ literatūroje. Kartu su kitais „Ars” grupės nariais Viktoru Vizgirda, Antanu Gudaičiu tarpukariu A.Samuolis padėjo pagrindus nacionalinei tapybos mokyklai. Jo, kaip ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų kūryba, darė didžiulę įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms. Jų drobės buvo pagrindinė tapybos mokykla dailės studentams sovietmečiu, kai kelias į Vakarų muziejus ir galerijas buvo uždarytas. Nuo tuberkuliozės anksti miręs A.Samuolis darbų paliko labai mažai – dar visai neseniai buvo žinoma mažiau kaip 60 jo kūrinių. Dauguma jų saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (31, tarp jų – garsioji „Moteris geltonu rūbu“, nemažai natiurmortų, portretų) ir Lietuvos dailės muziejuje (7), kiti patekę į privačius rinkinius arba apie jų buvimą težinoma iš paminėjimų spaudoje, reprodukcijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Užpelkis

Užpelkis portretas
A.Samuolio darbų pilna paroda M.K.Čiurlionio muziejuje buvo 1999 m. Labai geras dailininkas - nėra ką sakyti. Bet ar jis antras, ar trečias po Čiurlionio, tai čia nereikia taip kalbėti. Visi Lietuvos dailininkai tapyti mokėsi iš prancūzų, italų, flamandų ir pnš. Kai kurie pabūdavo Paryžiuje ar Romoje, išmokdavo tapyti taip, kaip tapo čionykščiai dailininkai ir grįžę į Lietuva jau tapdavo "Lietuvos dailės klasikais" (Kazokas, Smuglevičius ir t. t.). O kai nuvažiuoji į Vakarus, pavaikštai po muziejus, tai pamatai, kad ten tokių "klasikų" šimtai. Lietuviams užteko tik pakopijuoti Europos asus ir tu jau vietinis asas. Į viską reikia žiūrėti plačiai. Lietuviams labai būdingas provincialumas, visko vertinimas žiūrint į pasaulį pro kamaros langelį...

na

na portretas
bet jei taip vertina '' trecias pagal svarba '' pavaiksciojes Nemuno pakrantem po stazuotes Amerike pas Jona ,reikia atleisti............kad nepaskestu .........

andrius

andrius portretas
Jau daug metų Čiurlionio muziejuj netvarka ir panašu, kad čia ne Daugelis kaltas, o mūsų šalies kultūros politika. Keistai atrodo kai lyjant lietui Žilinsko galerijoj vertingiausių paveikslų salėj, kur kabo Rubenso ir kitų paveikslai, laša pro lubas ir telkšo balos. Panašūs vaizdai ir Paveikslų galerijos parodų salėje. Mažuliukė Tarpukario dailės ekspozcija į kurią sutilpo keli Samuolio darbai, tik vienas Ušinsko (nes dėl nesuvokiamų priežaščių prieš keletą metų geriausių Ušinsko darbų muziejus nepirko) uždarinėjama periodiškai, tai stogo remontas, tai ko nors kito. Sovietmečiu kūrusių dailininkų darbai, tarp kurių tikri Lietuvos dailės šedevrai: Martinaičio, Vaitiekūno, Kisarausko ir t.t.geriausi darbai kabo laiptinėje, kur lankytojas tragiškai apšvietą dvimetrinį darbą turi žiūrėti iš dviejų metrų atstumo (vietomis ir mažesnio). Vietoj meno galime mėgautis lengvai marginalia Miškinio kolekcija. Kauno architektams būdingu įžulumu profesoriaus išzystose salėse ne tik "smetoniškiems" paveiksliukams bet ir suvenyrams iš Kinijos. Dar turim sovietinių velniukų ekspoziciją, kuri puikiai derėtų Grūto perke kaip sovietinės idelogijos paminklas. Išeitis ir čia, be abejo, yra - važiuokime Kaune sukurto meno žiūrėti į Vilnių, į Nacionalinę galeriją, ten užtenka vietos ir Samuoliui, ir Gudaičiui, ir Ušinskui.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių