- Asta Mažutytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po chaotiškų bandymų rinkti metų žodžius, Lietuvių kalbos draugija iniciatyvą suėmė į savo rankas – lietuvių kalbos vartotojai kviečiami rinkti Metų žodį.
Idėja rinkti Metų žodį kilo vokiečiams 1971-aisiais, o nuo 1977 m. Vokiečių kalbos draugijos iniciatyva metų žodis skelbiamas kartu su prabėgusių metų kalbos situacijos apžvalga. Nuo 1991-ųjų kasmet išrenkamas ir leksikos prasme neigiamą atspalvį turintis "nežodis", priešokiais paskelbiamas ir metų sakinys, o pastarąjį dešimtmetį – ir jaunimo žodis.
Skirtingai, nei klaidingai manoma, pagal pirminę idėją Metų žodžiu turėjo būti renkamas žodis ar išsireiškimai, ne dažniausiai skambėję viešosiose diskusijose, bet atspindintys svarbiausias metų temas. Be to, jis neprivalo būti taisyklingas, juolab – Metų žodžio statusas nereabilituoja jo, jei jis sukurtas pažeidžiant kalbos darybos ar gramatikos taisykles.
Logiška, kad po dviejų dešimtmečių, kai vieną metų žodį rinko visos vokiškai kalbančios šalys, kilo poreikis atskirti Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino rinkimus – nuo 1999-ųjų savąjį Metų žodį renka Austrija, vėliau rinkti pradėjo Lichtenšteinas ir Šveicarija.
Nuo 1990-ųjų Metų žodį renka ir Šiaurės Amerikos kalbininkai, garsiausios žodynų leidyklos: Amerikos dialektų draugija, "Oxford English Dictionary", Dictionary.com, "Oxford University Press" ir kt. Jų kriterijai ir pati rinkimų tvarka skiriasi – vienos organizacijos seka visus viešumoje vartojamus žodžius ir paskelbia tuos, kurių vartojimas išaugo labiausiai, kiti akcentuoja tuos leksikos vienetus, kurie atspindi konkrečių metų aktualijas ar žodį, kuris virtualios paieškos langelyje rašytas dažniausiai.
Renkamas žodis ir posakis turėtų atspindėti šių metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas.
Įdomu tai, kad tyrimo objektu pasirenkama ne tik žiniasklaidos ar visuomenės veikėjų leksika, bet ir atskirų amžiaus grupių vaikų žodynas. Oksfordo žodyno sudarytojai nuėjo dar toliau: 2015-aisiais pirmą kartą išrinko ir elektroninėje komunikacijoje vartojamą paveikslėlį – veiduką su džiaugsmo ašaromis.
Daugiau kaip dešimtmetį Metų žodis renkamas ir Latvijoje, o Lietuvoje nebūta nuoseklios tradicijos – tik vis atsirandančios atskirų asmenų ar organziacijų iniciatyvos. Štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2008-aisiais yra rinkusi gražiausią lietuvišką žodį ir piktžodį: nugalėjo "ačiū" ir "ta prasme". Po metų VLKK kvietė balsuoti už gražiausią ištiktuką – nugalėjo dviprasmiškasis "pyst". 2010-aisiais VLKK pasiūlė rinkti tautinį 20-mečio veiksmažodį – laimėjo "emigruoti".
Kas laimės šįmet ir ar ši tradicija nenutrūks, be kita ko, priklauso nuo visuomenės. Organizatoriai kviečia rinkti Metų žodį ir Metų posakį – pasiūlymai laukiami e.paštu metuzodis@gmail.com arba "Gimtosios kalbos" žurnalo redakcijai (Mokslo enciklopedijų leidybos centras, L.Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius). Organizatoriai kviečia pakomentuoti savo pasirinkimą.
Renkamas žodis ir posakis turėtų atspindėti šių metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardyti naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.
Iš dažniausiai siūlytų leksikos vienetų bus sudaryti finalininkų sąrašai, už kuriuos balsuoti galės ir visuomenė, ir specialistų komisija. Nugalėtojai – visuomenės išrinkti Metų žodis ir posakis ir komisijos išrinkti Metų žodis ir posakis – bus paskelbti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, 2018 m. vasario 21-ąją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“17
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...