- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusiai balerinai Genovaitei Sabaliauskaitei balandžio 2-ąją sukaks 95-eri. Balandžio 4 d. rodomą „Barboros Radvilaitės“ spektaklį LNOBT skirs lietuvių baleto primadonos jubiliejui pažymėti.
G. Sabaliauskaitė 1923 m. pavasarį gimė laikinojoje sostinėje Kaune. Čia 1934-1938 m. lankė Valstybės teatro baleto studiją. Joje mokėsi pas žymius to meto baleto artistus – Verą Nemčinovą, Bronių Kelbauską. 1938-1940 m. buvo Valstybės teatro baleto solistė, tačiau norėjo tobulėti ir 1941 m. išvyko tobulintis į Leningrado choreografijos mokyklą pas garsiąją pedagogę Agripiną Vaganovą.
Prasidėjus karui, kartu su Leningrado S.Kirovo operos ir baleto teatru buvo pasitraukusi Permėn. 1944 m. sugrįžo į Lietuvą ir iki 1965 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatre. Čia sukūrė įsimintinus pagrindinius vaidmenis Piotro Čaikovskio baletuose „Miegančioji gražuolė“ (Princesė Florina, Aurora) ir „Gulbių ežeras“ (Odeta-Odilė), Boriso Asafjevo balete „Bachčisarajaus fontanas“ (Zarema, Marija), Reinholdo Gliero balete „Raudonoji aguona“ (Tao Choa), Aleksandro Glazunovo balete „Raimonda“ (Raimonda), Aramo Chačaturiano balete „Spartakas“ (Egina), Maurice‘o Ravelio „Bolero“ (Ispanė), taip pat lietuviškuose baletuose: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“ (Kastė), Juozo Indros „Audronė“ (Audronė), Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ (Eglė) ir daugelyje kitų tuometinių spektaklių. Kartu su nuolatiniu scenos partneriu Henriku Baniu (1927-1986) gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Birmoje, netgi Kambodžoje. Žinoma, pasirodydavo ir įvairiuose Sovietų Sąjungos teatruose, rašoma pranešime spaudai.
1965-1968 m. jau pasitraukusi iš scenos G.Sabaliauskaitė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro baletmeistere. Šiame teatre, dar būdama baleto soliste, pati yra pastačiusi du spektaklius: 1954 m. sceną išvydo jos „Kopelija“, o 1962 m. – „Frančeska da Rimini“.
Nuo 1952 m. G.Sabaliauskaitė dirbo ir Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, buvo jos choreografinio skyriaus (dabar – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius) viena iš steigėjų, kelerius metus jam vadovavo. 1970-aisiais metams buvo išvykusi į Santjagą, kur dirbo Čilės nacionalinio baleto trupės baletmeistere.
Sulaukusi 55-erių, 1978 m. G.Sabaliauskaitė persikėlė gyventi Vakarų Vokietijon. Šiuo metu baleto veteranė savo dienas leidžia viename iš Manheimo miesto pensionų.
„Savo darbo pradžioje aš mėgdavau patį šokimo procesą – ritmiška, melodinga muzika, kuri pati verčia kūną judėti, gražus šokio piešinys, pavykusios pozos, lakūs šuoliai suteikdavo man pasitenkinimo. Toks šokis primena ornamentą dailėje – jis gražus, grakštus, harmoningas, teikia estetinį pasigėrėjimą žiūrovui, malonus akiai ir... daugiau nieko. Tačiau gali būti šokis – ne ornamentas, o atgijęs paveikslas. Tada jau prabyla ne vien grakšti linija, o spalva, mintis, jausmas“, – viename iš 1962 m. duotų interviu bylojo pati balerina.
G.Sabaliauskaitės jubiliejui Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras dedikuos balandžio 4 d. rodomą baleto spektaklį „Barbora Radvilaitė“. Raudonojoje fojė bus atidaryta primabalerinos kūrybinį kelią menanti paroda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...