- Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balstogėje, Liudviko Zamenhofo centre, atidaryta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio reprodukcijų ir fotografijų paroda. Ji skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.
Reprodukcijos parodai pristatytos iš Vilniaus, M. K. Čiurlionio namų.
Lietuvio menininko gyvenimas ir kūryba tampriai susiję su Lenkija. M. K. Čiurlionis mokėsi Varšuvos dailės mokyklose, vadovavo lietuvių savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.
„Tai fantastiškas, plataus akiračio ir galimybių menininkas, gyvenęs ir Lenkijoje. Varšuvos muzikos akademijoje būręs lenkus, vadovavęs chorams. Juose dainavo ir mūsų tautiečiai, nes M. K. Čiurlionis kalbėjo lietuviškai ir lenkiškai“, – sakė Balstogės kultūros centro direktorė Grazyna Dworakowska.
Fotografijas parodai paskolino Kauno M. K. Čiurlionio muziejus – joms skirta atskira erdvė. Menininko palikimas – apie 50 stiklinių negatyvų. 1905 m. M. K. Čiurlionis viešėjo Anapoje, Kaukaze, prie Juodosios jūros. Ten fotografavo žvejus, pakrantes, uolas, laivus.
„Džiaugiuosi, kad tokia paroda mūsų mieste. 2018-ieji – metai, kai Lietuva ir Lenkija švenčia valstybių nepriklausomybės atkūrimą. Gyvename netoli Lietuvos pasienio, todėl labai svarbu, kad lietuviškas menas čia būtų žinomas. Iki šiol tai buvo retas reiškinys“, – džiaugėsi Balstogės prezidentas Tadeuszas Truskolaskis.
„Mes stengiamės, kad lietuviška kultūra, tarp kitko ir etnokultūra, kaip matome, mes atvežėm ir folklorinį ansamblį iš Punsko „Alna“ ir pademonstravom mūsų tautinius rūbus, mūsų atlikėjų sugebėjimus, ir tai labai svarbu. Kuo daugiau mūsų kaimynai žinos apie mus, tuo lengviau, aš manau, bus susitarti mūsų sostinėms Vilniui ir Varšuvai“, – kalbėjo Lietuvos konsulato Seinuose vadovas Vaclavas Stankevičius.
Pasak Lenkijoje etninėse žemėse gyvenančių mūsų tautiečių, Balstogėje gyvena mažai lietuvių, trūksta lietuviškų kultūros renginių. Balstogės universitete studijuoja jaunimo iš Punsko ir Seinų, tačiau po studijų jie dažniausiai išvyksta.
„Labai mažai lietuviškų parodų, lietuviškų susitikimų yra nedaug. Būna, atvažiuoja vienas kitas ansamblis, bet tai retai“, – apgailestavo balstogietis Sigitas Krakauskas.
„Lygiai prieš pusę metų mes irgi dalyvavom su teatru „Aurora“ projekte, kuris buvo skirtas kultūrai, ir mes rodėm spektaklį lietuvių kalba, salė buvo sausakimša. Tokie darbai tik liudija, kad bendradarbiauti verta“, – sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.
M. K. Čiurlionio reprodukcijų ir fotografijų paroda, veiksianti iki balandžio, atidaryta Liudviko Zamenhofo centre. Esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas, gimęs Balstogėje, būtent gyvendamas Lietuvoje, Veisiejuose baigė kurti esperanto kalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...