- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015 metų Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį, kaip ir buvo prognozuota, laimėjo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič.
67 metų autorė, kuri yra ir žurnalistė, buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“.
S.Aleksijevič tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą; jie paremti autentiškais liudijimais.
Jos knygos, kuriose, pasitelkus liudininkų žodžius, apie tuos siaubus pasakojama pirmuoju asmeniu, išverstos į daugybę kalbų ir pelnė baltarusių rašytojai ne vieną tarptautinį apdovanojimą.
Tačiau A.Aleksijevič knygos, parašytos rusų kalba, nėra leidžiamos Baltarusijoje, kurią daug metų valdo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pati rašytoja tai vadina „šliaužiančia cenzūra“.
S.Aleksijevič yra tik 14-oji moteris, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą.
Švedijos akademijos nuolatinė sekretorė Sara Danius gyrė S.Aleksijevič kaip didžią ir novatorišką rašytoją, kuri pavaizdavo sovietinių ir posovietinių laikų žmonių „dvasią“.
Jos pirmasis romanas „Nemoteriškas karo veidas“ (U vojny ne ženskoe lico), kuris išleistas 1985 metais ir kuris remiasi anksčiau negirdėtomis moterų, kovojusių su nacistine Vokietija, istorijomis, sulaukė didelio populiarumo – jo buvo parduota daugiau nei 2 mln. egzempliorių.
Jos knygos buvo išspausdintos 19 šalių, mažiausiai penkios jų išverstos į anglų kalbą. Ji taip pat yra parašiusi tris pjeses ir 21 scenarijų dokumentiniams filmams.
Interviu Švedijos transliuotojui SVT rašytoja pareiškė, kad žinia apie tokį pripažinimą jai sukėlė „painius“ jausmus.
„Aš iš karto prisimenu tokias pavardes kaip (Ivanas) Buninas, (Borisas) Pasternakas, – sakė ji, prisimindama kitus Nobelio literatūros premija apdovanotus rusų autorius. – Viena vertus, tai toks fantastiškas jausmas, bet tai taip pat truputį kelia nerimą“.
S.Aleksijevič sakė, kad skambučio iš Akademijos sulaukė būdama namuose, „dirbama namų ruošos darbus, lygindama“.
Paklausta, ką darys su jai skirta 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų) premija, moteris atsakė: „Aš darau tik viena: perku sau laisvę. Man daug laiko užima knygų rašymas – nuo penkerių iki dešimties metų“.
„Turiu dvi idėjas naujoms knygoms, todėl man malonu, kad nuo šiol turėsiu laisvę prie jų padirbėti“, – pareiškė ji.
Gimusi vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko mieste, kaimo mokyklos mokytojų šeimoje, S.Aleksijevič studijavo žurnalistiką Baltarusijoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai.
Dabar ji gyvena Baltarusijos sostinėje Minske ir, kaip ir daugelis intelektualų, palaiko prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris siekia dar vienos kadencijos sekmadienio rinkimuose, oponentus.
S.Aleksijevič pagrindine pretendente laikė ne tik daugelis literatūros apžvalgininkų bei lažybų bendrovių, tačiau taip pat ir katinas Moki (Mokis), kurio šeimininkas tikisi, kad jo augintinis išgarsės ne mažiau kaip aštuonkojis Paulis. Moki pasirinko rašytoją iš Baltarusijos per vieną televizijos laidą, spėliojant, kam atiteks šių metų premija.
Moki ignoravo kitus šiais metais minėtus pretendentus laimėti Nobelio literatūros premiją, kaip JAV rašytoja Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), jos tėvynainis Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Kenijos rašytojas bei dramaturgas Ngugi wa Thiong'o (Ngugis va Tiongas).
„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas) prieš paskelbiant premijos laureatą.
Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozavęs sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.
„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom (Marija Lundstriom) sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo skirta vienam garsiausių Prancūzijos rašytojų Patrickui Modiano (Patrikui Modiano), kuris savo romanuose gilinasi į skausmingą šalies patirtį nacių okupacijos metais ir savo paties vaikystės žaizdas.
Prestižinės premijos laureatei, be piniginės premijos, dar atiteks auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jai įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...