- Karolis Vyšniauskas, LRT radijo laida „Pakartot“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei padedami būgnai, elektrinės gitaros, visa grupė pasitraukia į šalį, o atlikėjas nori padainuoti akustiškai, Lietuvoje net Kurtas Cobainas gali būti pavadintas bardu, LRT RADIJUI sako dainininkas, dainų autorius, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas. Jis pats, kaip teigia, dainuojamosios poezijos neatlieka ir remiasi tradicija, kurios atlikėjus sunku pavadinti bardais.
– Kodėl ką tik skambėjusi daina „Tarp juodų ir baltų debesų“ nepriklauso dainuojamosios poezijos žanrui? Daugelis manytų, kad taip pasakyti – nieko blogo.
– Nieko blogo. Aš ir nenoriu sumenkinti paties termino ar šio žanro – dainuojamoji poezija skamba gana išdidžiai. Bet aš nedainuoju poezijos, puikiai atskiriu, kas yra eilėraštis, o kas – dainos tekstas. Man tai du skirtingi dalykai, skirtingi pasauliai, o užgimstant kūriniui man aišku, kad tai bus daina. Tuomet keliami kitokie reikalavimai, daina atsiranda kitaip nei eilėraštis. Aš eilėraščių nedainuoju.
– Dauguma dainuojamosios poezijos atlikėjų taip ir daro – paima ir sudainuoja eilėraštį.
– Mudu puikiai žinome, kad užsienyje yra toks aiškus apibrėžimas – singer-songwriter (dainų atlikėjas-dainų autorius). To atstovai – Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas ir daugybė kitų žmonių. Tai nebūtinai vienas asmuo, galima groti su grupe. Singer-songwriter yra bendras apibūdinimas, kai žmogus pats rašo dainas ir jas atlieka. Manau, kad to ir gana, nebūtina toliau aiškintis. Žodis „bardas“ man asocijuojasi su dainuojančiais Lietuvos aktoriais – žmonėmis, kurie ima tam tikrus eilėraščius, dainuoja dainas iš spektaklių. Toks stereotipinis dainuojančio aktoriaus įvaizdis.
Šiuo metu festivaliuose prie bardų prijungiami jauni atlikėjai ar grupės, tokios kaip „Baltasis kiras“, Ieva Narkutė, Alina Orlova ir pan. Jie įtraukiami į bardų festivalius lyg niekur nieko, lyg būtų bardai, bet jie ne tokie. Tai žmonės, kurių kūrybinės pažiūros visiškai laisvos, jie augę su vakarietiškos muzikos tradicija, klausę ir domėjęsi, mokęsi būtent iš atlikėjų, kurie yra singer-songwriter. Algirdas Fediajevas yra puikus pavyzdys – jis ir dainų autorius, ir atlikėjas, bet man neapsiverstų liežuvis pavadinti jį bardu.
– Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Marijonas Mikutavičius niekad nebus pavadintas bardu, nors jis ir dainų autorius, ir atlikėjas.
– Be abejonės, nors jis ir grojo šių metų „Akacijų alėjoje“, kuri vadinama didžiausiu bardų festivaliu. Pagal lankytojų skaičių taip ir yra. Juokauju, kad jei padedami būgnai, elektrinės gitaros, visa grupė pasitraukia į šalį, o atlikėjas nori padainuoti akustiškai, tokiu atveju net Kurtas Cobainas Lietuvoje būtų pavadintas bardu. Tai nėra labai blogai, tiesiog man, kaip muzikos apžvalgininkui, norisi aiškumo, įnešti ir pasiūlytų šią sampratą – dainų autorius ir atlikėjas.
Su grupe grojame muziką, kurioje yra ir elektrinių gitarų, ir mušamųjų, ir regio, bliuzo ar džiazo elementų – tai įvairių žanrų „makalynė“, skirtinga nuo aktorinės dainos, pažįstamos visiems klausytojams. Labai gerbiu tokius iškilius žmones, kaip Gediminas Storpirštis, Kostas Smoriginas, Aidas Giniotis, Vidas Bareikis, Olegas Ditkovskis, bet noriu įnešti aiškumo, kad ne kiekviena autorinė daina yra bardiška daina. Lietuvoje sudaromas toks įspūdis, kad jei sėdi prie pianino ar dainuoji grodamas gitara – nesvarbu, poeziją ar ne – visi sako, kad turbūt esi bardas. Aš esu iš kitos tradicijos – Dylano, Coheno, Nicko Drake`o ir visų tų atlikėjų, kuriuos sunku pavadinti bardais.
Daug kas sako, kad bardai – tie, kurie dainuoja poeziją. Algirdas Kaušpėdas dainavo Gintarą Patacką, o grupė „Kardiofonas“ – Antaną Jonyną. Tai lyg ir turėtų būti dainuojamoji poezija, bet šie atlikėjai taip nevadinami. Tačiau festivaliuose grojantis, pavyzdžiui, „Garbanotas bosistas“ yra pristatomas kaip dainuojamosios poezijos grupė. Tai keista, čia yra atmestino požiūrio, kurį reikėtų pataisyti ir pagalvoti – gal ne viskas yra taip, gal ne kiekvienas žmogus su gitara yra bardas.
– Kokia muzika patinka tau pačiam? Klausytojams atrinkai Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino kūrinį „Con Anima“ ir kalbant apie džiazo įrašus nuostabu tai, kad niekad negalima pasakyti, kelinti čia metai.
– Ne tik kalbant apie džiazą, bet kurio gero įrašo metus nustatyti sunku. Kartais klausaisi 1975 m. ar 1984 m. kūrinio ir supranti, kad jis skamba lygiai taip pat gerai. Net pasikeitus technikai, apsisukus mados ratui kūrinys skamba ir yra tarsi nesenstantis. Pavyzdžiui, kad ir kiek klausytum „Pink Floyd“, jie vis tiek skamba gerai, nesensta, o tai yra gero kūrinio kriterijus.
– Kita tavo pasirinkta grupė „Fusedmarc“, jų kūrinys „Tier & Tie“ (RUXPIN REMIX). Tai jau XXI a. muzika. Kodėl ši grupė tau patinka?
– Ji yra tarsi kokybiškos elektroninės muzikos simbolis Lietuvoje. Šios muzikos atlikėjų yra labai daug, bet jei imu galvoti, kas man asocijuojasi su kokybiška elektronine muzika Lietuvoje, vienas pirmųjų vardų – „Fusedmarc“. Pirmą kartą juos išgirdau seniai, Šiauliuose, per kažkokį festivalį, kurį rengė Remigijus Ruokis. Ten grupės klausėsi gal trys žmonės. Svarsčiau, kaip jaustis muzikantams, ką čia jie nepagros, bet kai užgrojo, pamaniau, kad tai tikrai kokybiška ir nepriklausoma elektronika. Vadinamoji intelektualioji elektronika, kurios aš klausausi ir kuria žaviuosi.
– Galbūt dalis klausytojų mano, kad elektroninė muzika yra prastesnė už kitą muziką?
– Toks požiūris yra susiformavęs iš kokių 1990-ųjų pradžios, kai elektroninė muzika siejosi su plaktuko kalimu, eurobytu, kai kas nors parepuoja, padainuoja ir pan. Būkime atviri, mūsų ausis pasiekė labai daug šlamšto. Nepasiklysti tuose šlamšto koridoriuose ir atrasti elektroninės muzikos perlus kartais nėra lengva. Čia jau tiek mano, tiek visų, kurie domisi muzika ir gali groti ją kitiems, užduotis – ištraukti gerą muziką iš rūsių, kartais nedidelių scenų, kur ji atliekama.
Kalbant apie požiūrį, kad elektroninė muzika yra kažkas nepriimtino, noriu pastebėti, kad dauguma šiuolaikinės akademinės muzikos kūrėjų, kompozitorių taip pat eksperimentuoja su elektronine muzika – žaidžia su ja, įtraukia į savo kūrinius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“85
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...