„Nepatogaus kino“ filmai per daug geri, kad būtų neprieinami?

„Nepatogaus kino“ filmai yra per daug geri, kad juos pamatytų ribotas žmonių skaičius, teigia aštuntą kartą vykstančio žmogaus teisių kino festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis. Pasak jo, kiekvienas, norintis pamatyti „Nepatogaus kino“ filmus, į bet kurį seansą gali ateiti sumokėjęs bent vieną centą, o festivalio metu vykstančiose diskusijose užduoti nepatogių klausimų ne tik kino kūrėjams, bet ir politikams, ekspertams.

„Neapsiribojome vien tik susitikimais su menininkais. Vyks pokalbiai su politikais, ekspertais, tematinės diskusijos, kurios – svarbus akcentas“, – sako G. Andriukaitis. Jo teigimu, šiųmetėje programoje didelis dėmesys skiriamas tarptautinėms aktualijoms – įvykiams Ukrainoje, pilietiniam karui Sirijoje.

„Taip pat yra ir tokių bendražmogiškų istorijų, asmeninių dramų. Konkursinėje programoje, kuri rengiama pirmus metus, daugiausia filmų, kurie visų pirma kalba apie žmogų: žmogaus istoriją, vidinę dramą“, – pasakoja G. Andriukaitis.

Aštuntasis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis prasideda trečiadienį. Atidaryti festivalį pasirinktas Oskarui nominuoto filmo „Darvino košmaras“ (angl. „Darwin`s Nightmare“) autoriaus Huberto Sauperio naujausias dokumentinis filmas „Ateiname su taika" (angl. „We Come As Friends“).

– Esminė aktualija Lietuvoje yra įtarimai politine korupcija. Ar Jūsų festivalyje korupcija yra viena iš nepatogių temų, kuria kalba kūrėjai?

– Be jokios abejonės. Korupcija, piktnaudžiavimas valdžia – dalykai, betarpiškai susiję su žmogaus teisių klausimais. Tokie filmai kasmet randa vietą festivalio programoje. Šiemet netgi parinkome specialią rubriką, pavadinimu „Už įstatymo ribų“. Bus rodomi penki filmai, kurių herojai, deja, yra korumpuoti, piktnaudžiaujantys valdžia asmenys.

– Kaip apibūdintumėte šių metų festivalį? Kokios esminės temos jame nagrinėjamos?

– Festivalis, savaime suprantama, yra veikiamas tarptautinių aktualijų. Todėl šių metų programoje dėmesys skiriamas Ukrainos įvykiams. Kartu su Ukrainos žmogaus teisių dokumentinių filmų festivaliu „Dokudays UA 2014“ pristatome jaunųjų ukrainiečių dokumentinius filmus.

Vienas iš jų – „Euromaidanas. Juodraštis“ – tikrai nukelia tiesiai į Maidano įvykių širdį. Svarbu tai, kad jis parodo tuos įvykius iš jaunų režisierių perspektyvos. Viena iš kūrėjų, Kateryna Gornostai, atvyks į festivalį pasikalbėti, susitikti su Vilniaus žiūrovais.

Taip pat nagrinėjamos visos kitos tarptautinės aktualijos. Pavyzdžiui, Sirijos pilietinis karas. Labai ryškus filmas „Sugrįžimas į Homsą“ ir ypatingas svečias, šio filmo prodiuseris Orwa Nyrabia atvyks į festivalį.

Taip pat yra ir tokių bendražmogiškų istorijų, asmeninių dramų. Konkursinėje programoje, kuri rengiama pirmus metus, daugiausia filmų, kurie visų pirma kalba apie žmogų: žmogaus istoriją, vidinę dramą.

– Ar yra lietuviškų filmų?

– Tikrai taip. Vienas iš festivalio siekių – skatinti nepatogaus dokumentinio kino atsiradimą Lietuvoje, kad lietuvių dokumentinio kino kūrėjai gilintųsi į šias temas, socialinius klausimus. Festivalyje pristatomi trys dokumentiniai filmai, kurie galbūt jau matyti mūsų žiūrovams. Svarbu tai, kad festivalio metu bus galimybė gyvai pabendrauti su filmo autoriais.

– Septynerius metus jau rengiamas šis festivalis. Jūs sakote, kad vienas iš tikslų – skatinti lietuvius kurti nepatogų kiną. Ar matote, kad tai būtų pasiteisinę, ar iš tiesų tai vyksta?

– Sunku pasakyti. Festivalis organizuojamas aštuntą kartą. Galbūt dar nėra praėjęs didžiulis laiko tarpas, kad atsirastų kino karta. Aš tikiuosi, kad tai, jog mūsų festivalis yra lankomas, salėse tikrai netrūksta žiūrovų, veikia teigiamai ir dokumentinio kino kūrėjus, skatina juos pasirinkti ne tokį paprastą, sudėtingesnį dokumentinio kino kelią ir gilintis į socialines temas, žmogaus teisių klausimus, o ne pasukti į grynai pramoginio kino pusę.

– Užsiminėte apie lankymą. Kiek kainuoja bilietas? Jūs teigėte, kad žiūrovas pats nusprendžia, kiek yra vertas nepatogaus kino bilietas.

– Viena iš festivalio pozicijų nuo pat jo pradžios buvo tokia, kad šie filmai yra per daug geri, kad juos pamatytų ribotas žmonių skaičius. Nusprendėme, kad paliksime atviras duris visiems, todėl kiekvienas žiūrovas gali ateiti į seansą, sumokėjęs bent vieną centą. Kitaip sakant, paliekame patiems žiūrovams spręsti, kiek jie nori sumokėti. Tai yra svarbus mūsų festivalio akcentas. Tai renginys, kuriame laukiame visų Lietuvos žiūrovų.

– Renginys vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose?

– Festivalis kasmet keliauja už Vilniaus ribų. Pirmoje lapkričio pusėje filmus rodysime dar septyniuose Lietuvos miestuose. Tradiciškai tai yra didieji miestai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė. Pirmą kartą festivalio seansai vyks Anykščiuose.

– Jūs jau paminėjote viešnią iš Ukrainos. Kokie kiti svečiai atvyks ir kokiose diskusijose žiūrovai galės dalyvauti kartu su jais?

– Turėsime net 12 kino kūrėjų iš įvairių pasaulio šalių. Atvyks kūrėjas iš Nyderlandų, jau minėtas svečias iš Sirijos. Taip pat svečiai iš Prancūzijos, Vokietijos. Labai įdomi režisierė iš Izraelio atvyksta jau rytoj. Tikrai nemažai susitikimų. Beveik kiekvieną dieną vyks festivalio renginiai.

Neapsiribojome vien tik susitikimais su menininkais. Vyks pokalbiai su politikais, ekspertais, tematinės diskusijos, kurios – svarbus akcentas.

Renginiai prasidės nuo pat festivalio atidarymo. Vyks pokalbiai apie Ukrainą, artimą ateitį, kurios laukia ši šalis. Taip pat kalbėsime apie Rusiją ir kitomis su žmogaus teisėmis susijusiomis temomis.

– Kas, Jūsų nuomone, žmogaus teisių atžvilgiu aktualiausia Lietuvai?

– Filmas dažnai neša universalią žinią, ir galime tai pajusti. Tolimose istorijose galime suprasti kažką apie save.

Kai kurios temos bus labai susijusios su Lietuvos kontekstu. Rengsime diskusiją apie reprodukcines teises. Tai tema, kuria Lietuvoje dabar diskutuojama labai aktyviai. Kalbėsime apie abortus, lytinį švietimą, kaip padaryti, kad abortų apskritai nebūtų ir kaip reguliuoti reprodukcines moterų teises. Diskusija vyks jau spalio 23 d.

Taip pat kalbėsimės su Vilniaus miesto meru ir kitais ekspertais apie Vilniaus urbanistiką, urbanistinius sprendimus, kaip įtraukti visuomenę į diskusiją apie tai, kokios turėtų būti viešosios erdvės. Šis renginys vyks spalio 27 d. Ir dar vyks kitų renginių – sunku visus išvardinti.