- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
-
Išskirtinėje vestuvių parodoje – garsių moterų istorijos
2017 lapkričio 21 d. – 2018 m. sausio 31 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje veiks paroda „Vestuvinė mada iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos“, kurioje eksponuojama 60 pastarojo šimtmečio vestuvinių suknelių, sukurtų garsių mados namų ir vilkėtų žinomų moterų.
Tarp parodos eksponatų – lietuvių dizainerio Juozo Statkevičiaus, JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo ir kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai.
Vestuvinė mada įsigali nuo XV a. Tuo metu bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų, mieliau rinkosi tokią vestuvinę suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną, o keletą kartų.
Viduramžiais Europoje vestuvinės suknelės buvo žalios spalvos, baroko epochoje – aukso, geltonos ir koralų spalvos, rokoko – rausvos, sidabrinės ar kreminės spalvos. Balta vestuvinės suknelės spalva įsivyravo ne taip seniai, vos prieš 200 metų. XIX a. pradžioje kilęs susidomėjimas antika privertė moteris pasirinkti baltą suknelės spalvą – taip buvo mėgdžiojamos marmurinės antikos skulptūros.
Vestuvinės suknelės siluetas kito, atsižvelgiant į mados pokyčius. XIX a. pradžioje jaunosios suknelė buvo su korsetu ir krinolinais, vėliau į madą atėjo turniūrai, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.
Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krimplino su trumpu tiulio veliumu.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus (Vilniaus g. 74, Šiauliai) ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“ bendradarbiavimas užsimezgė dar 2013 m. vasarą. Į Chaimo Frenkelio vilą atvykęs plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, kolekcininkas A. Vasiljevas įsitikino, kad vilos interjeras bei ekspozicija „Provincijos dvaras“ puikiai tinka eksponuoti unikalias kolekcijas. Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – net trys parodos: „Secesijos mada“ (2013 m.), „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ (2014 m.), „Art deco mada (1918–1939)“ (2015 m.). Po beveik dviejų metų pertraukos A. Vasiljevas į Šiaulius grįžta papasakoti, kaip laikas ir pasaulio įvykiai keitė vieno iš svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių – vestuvių – madas.
Parodos lankymo kaina – 4 Eur, su nuolaida – 2 Eur. Vilos darbo laikas: II 10–18 val., III 10–19 val., IV–V 10–18 val., VI–VII 11–17 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje7
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...