Išskirtinis instrumentas tėvynės neturi: juo grojo ir Jakutijoje, ir Norvegijoje

Dambrelis – mažas, bet galingas instrumentas. Pasak grojančių – grojimas juo užkrečia lyg geras virusas.

Telpantis į delną, tačiau galingas garsu. Neturintis vienos tėvynės, tačiau vadinamas tūkstančiais vardų. Visa tai – apie dambrelį – metalinį arba medinį muzikos instrumentą, priskiriamą skambančių idiofonų grupei. Juo grojantis Rusų dramos teatro aktorius Viačeslavas Lukjanovas tvirtina, kad grojimo dambreliu raktas – paties žmogaus pasitikėjimas savimi.

Pradėjęs groti dambreliu aktorius pamena kelerius metus tiesiog negalėjęs jo paleisti iš rankų. Sako – jausmas toks, lyg visas kūnas dainuotų. Šiandien Viačeslavas moko groti kitus ir tiki, kad net tie žmonės, kurie tarpusavyje nekalba ta pačia kalba, pradėję groti dambreliu atranda bendrumo jausmą.

Pasak Viačeslavo, dambrelis vienos tėvynės neturi. Nuo seno juo grota skirtinguose pasaulio kampeliuose – Jakutijoje, Norvegijoje, Austrijoje ir kitur. O Kinijoje rastas sėdinčio ir grojančio panašiu instrumentu žmogaus piešinys iš IV a. pr. m. e.

Lietuvoje seniausias rastas dambrelis datuojamas XV a. Gausioje Viačelavo kolekcijoje vienas dambrelis – taip pat antikvarinis – skaičiuoja 130  metų. Įvairiose šalyse šis instrumentas vadinamas kitaip, pavyzdžiui, Ukrainoje – drimba, Norvegijoje – miunhata. Skirtingų šalių dambreliai atrodo nevienodai, skiriasi ir grojimo stiliai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių