- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
2018 m.: Alvydas apgailestavo, kad per 76 metus armonika labai nukentėjo įvairiose kelionėse ir tapo nebetinkama groti.
-
1955 m.: A.Semaška nesiskyrė su armonika ir Sibiro tremtyje.
-
1936 m.: Lietuvos kariuomenės vyr. ltn. J.Semaškos ir Elenos Dambrauskaitės vestuvinė nuotrauka.
-
1944 m.: paskutinė J.Semaškos nuotrauka su šeima.
-
Kaip partizano armonika tapo relikvija
-
1944 m.: A.Krasilnikovas kitoje savo nuotraukos pusėje užrašė: „Kai bus sunku, prisiminkite gerus draugus.“
Žinomo Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado plk. Jono Semaškos-Liepos sūnus Alvydas iki šiol saugo tėvo jam 1942 m. dovanotą armoniką, keliančią daug prisiminimų.
Dovana Kalėdų proga
Nedidukės Alvydo armonikos istorija prasidėjo 1942 m. gruodį. "Mano tėtis kapitonas Jonas Semaška su septintuoju savisaugos batalionu buvo prievarta vokiečių išsiųstas į Rytų frontą. Jis su savo kariais išsiveržė iš garsiojo Stalingrado katilo ir grįžo atostogų į Kauną pas šeimą. Ką tėtis parvežė mamai dovanų Kalėdų proga – nežinau, bet man padovanojo nedidelę gražią vokišką armoniką. Man anuomet tebuvo ketveri. Čirpinau tą armoniką nuo ryto iki vakaro, mėgindamas susigaudyti muzikos garsuose. Kartą atėjo pas mamą jos draugė ir paprašė ką nors pamuzikuoti. Kai užgrojau "Kaip gražu miške", mama su drauge pasileido po kambarį valso ritmu. Po šio įvykio išdrįsau pagroti kieme, už tai iš jauno vokiečių karininko, laikinai gyvenusio mūsų name Šančiuose, gavau saldainių", – pasakojo J.Semaškos-Liepos sūnus Alvydas.
Pasijutęs vertas dėmesio, mažasis Alvydas pradėjo labai vertinti armoniką – pasiimdavo ją su savimi visur, kur vykdavo šeima. Kai 1944 m. visiems tapo aišku, kad netrukus į Lietuvą įžengs Raudonoji armija, lietuviai traukė į Vakarus, prisiminę, ką sovietai išdarinėjo Lietuvoje 1940–1941 m. Iš fronto gautas tėčio laiškas paakino mamą su manimi ir aukle skubiai važiuoti į Alytų, kur senas šeimos pažįstamas, terpentino fabriko direktorius Bronius Budžius žadėjo parūpinti sunkvežimį kelionei į Vakarus.
Rusų karininko įžvalgos
"Mama susirinko reikalingiausius daiktus, o aš, aišku, savo armoniką ir "Volvo" sunkvežimiu išvažiavome Vakarų link, į nežinią. Prie vieškelio Pilviškiai–Vilkaviškis nutarėme vienoje pažįstamoje sodyboje pailsėti, juolab kad sunkvežimio variklis ėmė ožiuotis. Deja, čia sulaukėme raudonarmiečių. Jie atėmė mūsų sunkvežimį, ir suplanuota kelionė į Vakarus baigėsi. Vienas kareivių dalinys įsikūrė toje pačioje sodyboje, kur buvome su mama apsistoję.
Dalinio vadas kapitonas Aleksandras Krasilnikovas panoro susipažinti su mumis, nes mama kalbėjo rusiškai. Mama vėliau, kai užaugau, pasakojo, kad tai buvo išsilavinęs, toliaregis žmogus, kuris 1940 m. įvykius Lietuvoje pavadino žiedeliais. Anot jo, mūsų visų dar laukia uogelės ir patarė dingti iš čia arba patiems iš anksto išsikasti sau duobes. Kodėl? Todėl, kad jo batalionui išvykus į frontą, čia pasirodys SMERŠ – karo metais Raudonojoje armijoje kovai su šnipais, išdavikais ir šiaip visokiais įtartinais asmenimis įsteigti specialūs daliniai, kurie užimtose teritorijose tikrina visus žmones, o įtartinus sušaudo! Jie tuojau pat nustatys, kad esate ne vietiniai ir bėgate nuo sovietų valdžios – vadinasi, esate jos priešai. Todėl pasitraukite kuo toliau nuo pasienio zonos ir iš naujos vietinės valdžios pasistenkite gauti laikinus dokumentus. Tai nebus lengva, nes naujai paskirti pareigūnai bus labai uolūs Jeigu liksiu gyvas, tai po karo gal galėsiu jums kuo nors padėti", – tada sakė mamai A.Krasilnikovas, kuris vėliau, kaip teko sužinoti, žuvo Berlyno šturmo metu.
Grojo ir mokykloje
"Man, vaikui, buvo gaila palikti sodybą, kur spėjau susidraugauti su ten apsistojusiais rusų kareiviais. Prisimenu, kartą vakare jie dainavo populiariąją "Katiušą", o aš pamėginau jiems pritarti armonika. Tada pirmą kartą išgirdau žodį "molodec" (šaunuolis – liet.). Maža to, kareiviai mane pavaišino koše, kuri man visai patiko. Bet mes su mama turėjome palikti šią vietą – laukė ilga ir varginanti kelionė į Kauną. Atsimenu, eina mama plentu Kauno link – vienoje rankoje laiko lagaminą, kitoje – mano ranką, o aš – savo armoniką. Kai pasiekėme Kauną, mūsų butą buvo užėmę rusų kareiviai – reikėjo ieškoti vietos, kur prisiglausti. Pavyko ją surasti Palangos gatvėje. Iš čia mane drauge su armonika pasiėmė iš Alytaus atvažiavęs giminaitis Petras Kazakevičius", – pasakojo Alvydas.
Pasak pašnekovo, tai buvo labai neramūs laikai. Ypač naktimis, kai P.Kazakevičiaus sodyboje lankydavosi partizanai, kurie atsiimdavo Alvydo pusbrolių pataisytus kalvėje ginklus. Bet ir čia Alvydas gyveno neilgai – berniuką į Kauną pasiėmė mama, kuri pamažu ten įsikūrė. Netrukus Alvydas pradėjo lankyti pradinę mokyklą Nemuno gatvėje. Mokytoja Kazimiera Draugelytė ne kartą prašė Alvydo atsinešti į mokyklos renginius armoniką ir pagroti. Ir Alvydas grodavo. Bet ne todėl jis iki šiol nepamiršo šios mokytojos – būtent ji išmokė vaikus giedoti "Tautišką giesmę".
Išsaugojo, bet nebegroja
"1946 m. vasario 6-ąją mus su mama slapta aplankė tėtis, anuomet jau vadovavęs partizanų Žemaičių legionui. Jis turėjo užduotį užmegzti ryšį su Kauno rajono ir Dzūkijos partizanų vadovais Dominyku Jėčiu ir Adolfu Ramanausku. Grįžęs į namus iš pradžių nesupratau, kas tas kambaryje sėdintis barzdotas vyras be karinės uniformos. Kai mama pastūmėjo jo link sakydama: "Alvyduk, pasisveikink su tete!", tik tada jį atpažinau. Apsikabinom, šnekėjomės. Po to aš paėmiau jo dovanotą armoniką ir ilgai grojau. Tėtis buvo labai patenkintas. Deja, tai buvo paskutinis mūsų pasimatymas", – teigė pašnekovas. Priminsime, kad plk. Jonas Semaška-Liepa 1946 m. rudenį Vilniaus įgulos karo tribunolo buvo nuteistas mirties bausme ir 1947 m. sausį sušaudytas. 2001 m. jo palaikai iš Tuskulėnų buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.
"Kai 1948 m. gegužės 22-ąją atvažiavo ištremti į Sibirą mamos ir manęs, turėjome skubiai susirinkti reikalingiausius daiktus. Žinoma, mano reikalingiausias daiktas buvo armonika. Beje, ji labai pravertė tremtyje, kur niekas tokio instrumento neturėjo. Nepaisydamas sunkių gyvenimo sąlygų, lietuvių jaunimas mėgo susirinkti draugėn, padainuoti, pašokti, – pasakojo Alvydas. – Tarp jaunimo buvo puikus muzikantas Adolfas Strazdas, grodavęs mano armonika. Vėliau, pagerėjus gyvenimo Sibire sąlygoms, atsiradus geresnių muzikos instrumentų, išmokau groti bajanu, ir armonika tapo nereikalinga. Suprantama, jos neišmečiau – juk tai prisiminimas apie tėtį. Parsivežiau armoniką iš Sibiro atgal, į Lietuvą. Ilgos kelionės metu ji labai nukentėjo ir tapo netinkama groti. Dabar ji saugiai padėta mano namuose kaip daug brangių prisiminimų kelianti relikvija."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“53
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...