Kaip tvarkyti ir prižiūrėti asmeninę biblioteką

Knygų kaupti nereikia, nebent esame bibliofilai, juk net profesinė literatūra sensta, o dovanotas knygas saugome tik dėl įrašyto linkėjimo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos Informacinių išteklių centro direktorė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė. Anot jos, yra nemažai variantų, kur dėti pasenusias knygas, – jas galima nunešti į mainų lentyną, atiduoti bibliotekoms, net panaudoti interjere.

– Kodėl kai kurie žmonės turi per daug knygų?

– Knygas kaupia mėgėjai, o jie kartais nebejaučia saiko, neįvertina. Mėgėjui atrodo, kad visko reikia. Tačiau taip nutinka su visais daiktais, ne tik knygomis. Knyga yra dualistinis dalykas, ji turi išorinį savo vaizdą ir vidų – turinį, dėl ko jas ir kaupiame. Knygų, kaip ir kitų daiktų, per daug prisikaupiame, nes nesugebame padaryti atrankos.

Tikrai nereikia visko kaupti, nebent esame bibliofilai, tuomet knygos kaupiamos dėl jų vertės. Asmeninė biblioteka, kurią sudaro iki 1000 vienetų, – lengvai valdoma. Kol mes ją turime tokią, tai dar ne problema.

– Ką reikia savo bibliotekoje palikti? Ar tik skaitomas knygas?

– Kiekvienas turi knygas atsirinkti pagal save, juk ne veltui tokia biblioteka vadinama asmenine, namų arba šeimos. Dalį literatūros tokiose bibliotekose sudaro praktinės, kasdien reikalingos knygos apie sodą, daržą, kulinariją, sveikatą ir pan. Kita dalis – grožinė literatūra, kuri žmogui miela.

Pavyzdžiui, yra žmonių, renkančių bestselerius. Yra tokių, kurie renka klasiką, turi savo mylimus autorius ir visą jų knygų kolekciją. Pati turiu įdomų rinkinuką. Kadangi mėgstu gyvūnus, turiu knygų apie juos. Kitas rinkinys – apie pačias knygas. Tai ir ekoknygos, ten yra ir Carloso Maria Dominguezo „Popierinis namas“, kurį reikėtų paskaityti auginantiems dideles bibliotekas, o vėliau jų nesutvarkantiems. Tai knyga apie tai, kaip biblioteka gali pražudyti savo šeimininką.

– Ar dažnai reikia atlikti asmeninės bibliotekos peržiūrą?

– Reikia ją atlikti, kai tam pribręstama. Ateina laikas, kai matyti, jog reikia kažką daryti, – biblioteka arba išaugo, arba nebeturima laiko, kada skaityti. Taip jau šiuo laikotarpiu yra – daug žmonių, tikrai mėgusių knygas, nebeturi kada jas skaityti. Internetas, televizija ir radijas teikia greičiau ir lengviau priimamą informaciją nei rimtas skaitymas.

– Kur dėti fiziškai ir morališkai pasenusias knygas?

– Yra keli būdai. Galima tiesiog užsimerkus išmesti jas į makulatūrą, ypač knygas, kurios neturi didelės istorinės ar meninės vertės. Daugybė bibliotekų turi mainų lentynas. Į jas galima atnešti savo knygas ir jas padėti. Galbūt kas nors paims, paskaitys ar panaudos praktiškesniems dalykams.

Knygomis galima papuošti interjerą, jos naudojamos kaip vazonai. Išpjovus storos knygos vidų, ten galima auginti augaliuką. Kai knyga išnaudos tą drėgmę, ji žus, bet augalas bus gražiai įsodintas. Klausimas, kiek mes tą knygą vertiname ir mylime. Kartais pjaustyti sunku.


Šiame straipsnyje: knygosbibliotekaSkaitymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nė velnio

Nė velnio portretas
Mano biblioteką sudaro keli tūkstančiai knygų, ir jų vis trūksta. Taip, tas, kurių tikrai nebeskaitysiu, dovanoju kaimo bibliotekoms, ir tai dažnai pasirodo, kad vos dovanojus knygą jos vėl prireikia, o prašyti grąžinti dovaną negražu. Baisiai gailiuosi, kad anų laikų vadovėlius išvežiau į makulatūrą - dabartiniams iki jų toli šviečia, kai prireikia kažką pasitikslinti, nors nagus graužk! O labiausiai gaila senųjų vaikiškų knygų: net jei ir yra nauji leidimai, tai juose paprastai pilna klaidų, o apie iliustracijas net kalbėti nesinori... Ir neaiškinkit man apie "morališkai pasenusias knygas"! Jei kas dar turi 1963 m. leidimo A.Raskino "Kai tėtė buvo mažas" arba 1962 m. V.Misevičiaus "Margirio pasakas", mielai nupirkčiau (qualityneat@gmail.com)! Tik kur jas, ir daugybę kitų išsivaikščiojusių, berasi dabar...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių