Karmelitų bažnyčios lobius slepia paveikslai

Kauno Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios freskas siūloma įtraukti į kultūros vertybių sąrašą. Kol kas XVII a. nežinomo autoriaus šedevrai yra nematomi bažnyčios lankytojams – juos dengia XX a. nutapyti paveikslai.

Beveik Pažaislio amžininkė

Šv.Kryžiaus bažnyčia iškilo netrukus po to, kai buvo baigta Pažaislio vienuolyno statyba. Manoma, kad XVII a. pabaigoje iškilusią bažnyčią suprojektavo vienuolyno statytojas italų architektas Pietro Puttini. Brandžiojo baroko meno paminklu vadinama šventovė yra turtinga meno kūrinių: ne vienas jų, kaip ir pati bažnyčia, jos ir vienuolyno ansamblis, yra įtraukti į kultūros vertybių sąrašą.

Menotyrininkės, Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Laimos Šinkūnaitės įsitikinimu, XVII a. pabaigoje nežinomo autoriaus šioje bažnyčioje sukurtos freskos – Kryžiaus kelio stotys – taip pat turėtų būti įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Profesorės nuomone, tai, kad bažnyčia yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, joje esančioms freskoms nesuteikia pakankamos apsaugos.

„Neabejoju, kad šios freskos yra vertos atskiru unikaliu numeriu įtraukti į kultūros vertybių registrą. Freskos yra unikalios: tai yra vienintelės nereglamentuotos Kryžiaus kelio stotys Lietuvoje“, – užsiminė L.Šinkūnaitė.

XVIII a. Katalikų bažnyčia nustatė Kryžiaus kelio stočių skaičių – 14. Kauno Šv.Kryžiaus bažnyčioje jų yra 17 (16 freskų ir didžiojo altoriaus Nukryžiavimo kompozicija). „Lietuvoje turime Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus Kalvarijos Kryžiaus kelią – juose stočių dar daugiau nei Šv.Kryžiaus bažnyčioje, bet ten viskas yra lauke. O bažnyčioje tai yra vienintelis žinomas nereglamentuotas Kryžiaus kelias Lietuvoje“, – patikslino profesorė.

Freskas dengia paveikslai

Jau kuris laikas Kryžiaus kelio stotis vaizduojančių freskų nepasiekia bažnyčios lankytojų žvilgsniai. Dvi freskos buvo užstatytos XIX a. pabaigoje iškilusiais šoniniais altoriais, kitas 1939 m. uždengė kunigo Jurgio Jankevičiaus tapyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai. L.Šinkūnaitės iniciatyva, pernai freskos buvo atidengtos ir nufotografuotos.

„Freskos atrodo nekaip: dažai nusitrynę, kai kurių siužetai sunkiai įskaitomi, atsispaudusios paveikslų porėmių žymės. Freskas verkiant reikia restauruoti“, – užsiminė L.Šinkūnaitė.

Freskas nufotografavus, jos vėl buvo uždengtos J.Jankevičiaus tapytomis stacijomis. Šv.Kryžiaus parapijos klebono Renaldo Šumbrauskio teigimu, nufotografavus freskas nuspręsta vėl uždengti remiantis žodine vyskupo Jono Ivanausko rekomendacija.

„Bažnyčios žinioje esančiais kultūros paveldo objektais rūpinamės remdamiesi Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos ir Kultūros paveldo departamento (KPD) nurodymais. Jie mums nurodo, ką atidengti, ką eksponuoti. Kryžiaus kelio stotys turi tarnauti tikinčiųjų pamaldumui – turi matytis, kas jose pavaizduota. O senosios freskos yra gerokai nublukusios – žmonės neįžiūri, kas jose pavaizduota“, – paaiškino R.Šumbrauskis.

 

Paklaustas, ar senosios freskos uždengtos dėl to, kad jų skaičius neatitinka vėliau patvirtinto Kryžiaus kelio stočių skaičiaus, R.Šumbrauskis tikino nesąs kompetentingas atsakyti į šį klausimą.

Menotyrininkų teigimu, nublukusioms, pelėsio pažeistoms freskoms būtų sveikiau, jei jų nedengtų paveikslai – tuomet freskos galėtų kvėpuoti.

Užtikrintų dalinį finansavimą

Liepą L.Šinkūnaitė parašė teikimą KPD Kauno teritoriniam padaliniui su siūlymu įtraukti Karmelitų bažnyčios Kryžiaus kelio stočių freskas į kultūros vertybių registrą. Profesorės nuomone, tai galėtų tapti pradžia siekiant restauruoti bent keletą freskų. Jei senosios Kryžiaus kelio stotys būtų įtrauktos į kultūros vertybių sąrašą atskiru numeriu ir joms būtų suteiktas valstybės saugomo objekto statusas, valstybė turėtų skirti lėšų freskoms išsaugoti.

"Pačioje pradžioje reikėtų atidengti vieną freską, kad mes galėtume įvertinti jos būklę. Nesvarbu, nuo kurios freskos pradėti – ar nuo geriausiai, ar nuo prasčiausiai išlikusios. Svarbiausia – apskritai pradėti, – tikino menotyrininkė.

Skaičiavimai, kiek kainuotų restauruoti freskas, kol kas neatlikti. Tokius skaičiavimus, atidengus freskas, turėtų atlikti restauratoriai.


Rita Kuncevičienė

Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyriaus vyr. specialistė

Esame gavę KPD Kauno teritorinio padalinio teikimą Kauno Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios freskas įtraukti į kultūros vertybių sąrašą atskiru numeriu.

Po 2005 m. nekilnojamųjų kultūros vertybių, priklausančių objektui, kuris yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą, atskiru numeriu į šį sąrašą neįtraukiame. Šiuo atveju taip ir yra: freskos yra Kauno Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios, kuri yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, dalis.

Freskos turėtų būti įrašytos į šios bažnyčios vertingųjų savybių aprašą – tai suteiktų joms pakankamą apsaugą. Kol kas toks aprašas nėra sudarytas – į kultūros vertybių registrą yra įtraukta apie 20 tūkst. objektų, o apskaitos dokumentacija parengta tik 2 tūkst. iš jų.

Gavę KPD Kauno teritorinio padalinio raštą, Karmelitų bažnyčią įtraukėme į Kultūros paveldo centro, rengiančio vertingųjų savybių aprašus, 2012 m. veiklos programą. Taigi bažnyčios vertingųjų savybių aprašas turėtų būti sudarytas kitais metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Audronė

Audronė portretas
Kada būtų galima pamatyti tas ypatingas freskas. Mielai po tokios reklamos ateitume su ekskursija

Tuteiša

Tuteiša portretas
su slyksciais garazais taip isniekino bažnyčią, kad šlykštu. o dabar šito pono gimines muziejams vadovauja. Fui.

romulas

romulas portretas
Kaip rašoma straipsnyje, freskų neįmanoma pamatyti, nes jos uždengtos paveikslais. O kiek mačiau bažnyčia atvira visą dieną. Dėl ekskursijų kreiptis į vietinius kunigus.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių