Kelionė į taiką su savimi, arba ko nežinojote apie jogą

– Papasakokite, kaip atradote jogą? Ar stipriai po to pasikeitė jūsų gyvenimas? Galbūt pakito prioritetai, požiūris, gyvenimo būdas?

– Dar gerokai anksčiau, nei atradau jogą, radau "Tai" – tai yra, tiesą, kuri mane sudomino ir vedė ir vis dar veda per gyvenimą. Maždaug prieš 20 metų teko dirbti ir gyventi Artimuosiuose Rytuose, kur manyje susiformavo tam tikras pagrindas, nuo kurio visada galėdavau atsispirti, jei pakliūdavau į painias gyvenimo aplinkybes. Ten susipažinau su Sufi išminčiais, turėjau garbės su jais bendrauti. Tai, ką jie kalbėjo tada, prieš daugelį metų, pradedu suprasti tik dabar. Tomis gyvenimo aplinkybėmis, kuriomis gyvenau tuo metu, šie išminčiai buvo gerokai kitokie. Buvimas šalia jų buvo kitoks, jis buvo tikras. Šis tikrumo, ramybės jausmas buvo mano patirtis, kuri smarkiai pakeitė ir gyvenimo suvokimą. O vėliau, kai prasidėjo išminčių, guru, dvasinių mokytojų epidemija, man buvo labai lengva pasirinkti.

Pirmasis prisilietimas prie jogos pratybų buvo Niujorko Dharma Mittra dvejų metų jogos mokykla. Dharma Mittra, savo jogos mokytoją, sutikau Majamyje. Eidama pro šalį, tiesiog iš smalsumo užėjau į jogos studiją. Ten pamačiau puikiai besilankstantį nuostabų vyruką, susidomėjau. Tačiau tuo metu negalėjau likti pabendrauti, o kai grįžau vakare, jis jau buvo išvykęs į Niujorką. Dharma Mittra mane patraukė savo tikrumu, tuo pačiu tikrumu, kurį turėjo ir tie išminčiai iš Rytų. Kartą kažkuriame oro uoste nusipirkau žurnalą "Yoga" ir ten radau Niujorko Dharma Mittra mokyklos reklamą apie artėjančius dvejų metų jogos mokymus. Likimas dar kartą į gyvenimo lentyną padėjo tai, kas tuo metu buvo reikalingiausia. O prieš trejus metus nusprendžiau išnaudoti visas atostogas vienu metu, nes jų neturėjau ilgą laiką. Ir išvažiavau į Indiją, kur baigiau tantros jogos asanų pratybų mokymus.

– Neretai manoma, kad ramybės ieškojimas, nesvarbu, jogoje, religijoje, ar savianalizėje pas psichologus gali būti bėgimas nuo savo problemų. Ar toks požiūris iš dalies turi tiesos? Gal ir pati jogą matėte kaip kelią pagerinti savo pačios gyvenimą?

– Kalbant iš esmės, gyvenimas yra įtampa, energija. O žmogus yra pelno siekiantis uabas. Darome tik tai, kas apsimoka. Tik pelną suprantame skirtingai. Norime būti laimingi. Juk turime išsivystyti iš mažo žmogučio-vaikučio į sąmoningą būtybę. Kiek mažutis vaikutis išgyvena įtampos, kol sugeba pats pavalgyti, atsisėsti, atsistoti, pasakyti taip, kad suprastų kiti? Visų mūsų veiksmų priežastis yra noras keistis. Ir šiuo požiūriu yra nesvarbu, gerai ar blogai mes pasirenkame. Reikia skubėti padaryti visas klaidas, kad išmoktume išgirsti, ko norime iš tiesų. Nematau jokio skirtumo tarp vakarėlių liūto ir jogo, atliekančio savo pratybas šaltoje oloje. Ir vienas, ir kitas norėjo tam tikros patirties, tik šios patirtys skirtingos. Ir vienas, ir kitas padarė savo sprendimą. Ir vienas, ir kitas norėjo būti laimingesnis. Koks skirtumas, kokiais keliais bėgame nuo savęs! Priežastis visada ta pati – tai noras keistis. Gyvenimas įvairiaspalvis ir niekada nesakyk niekada: gal vieną dieną jie ims ir pasikeis savo vietomis. Juk visą gyvenimą nesėdėsi oloje, gal užsimanysi ko nors kito. Mūsų gyvenimą keičia mūsų norai, o norai atkeliauja iš aplinkos, kuri mus supa. Reikia ieškoti ne vien ramybės, o gyvenimo šviesos, energijos, darnos.

Mums atrodo, kad mūsų rūpesčiams yra dvasinė ar fizinė-daiktinė priežastis, tačiau tai tik bangos, kylančios dėl mūsų atskirumo nuo visumos, mūsų ego.

– Kaip reikėtų apibrėžti jogos sąvoką? Tai filosofija, tikėjimas, sportas, o galbūt viskas kartu?

– Joga yra "Tai". Tai, apie ką gali kalbėti, bet pasakyti vargu ar pavyktų. Juk visi šventraščiai, kurių esu nemažai palietusi, kalba tik apie vieną ir tą patį – apie Šviesą, Meilę, Kūrėją ir kaip visu šiuo turtu pasidalyti su kitais. Buvo tokia akimirka, kai kiekvieno žmogaus širdis ėmė plakti. Išminčiai mano, kad kiekvieno gyvio širdyje yra taškas, kur viskas prasideda, kur apsigyvena Kūrėjas. Jogos tikslas ir yra atrasti tą Kūrėją savo širdyje. Tai labai vaizdingai parodo Kristaus simbolis – raudona širdis ir iš jos vidaus sklindančių daug šviesos spindulių. Ir mokslas sparčiai dirba šia kryptimi, bandydamas suvokti, kas yra mūsų mąstymas ir kodėl darome vienokius ar kitokius sprendimus. Visi nori atrasti Kūrėjo paslaptis.

– Joga turi nemažai krypčių. Kokie pagrindiniai šių filosofijų skirtumai? Kuri jų artimiausia jums?

– Kalbėti reikėtų apie tai, kas mus visus vienija. Tik kai norime ką nors parduoti, turime pabrėžti skirtumus, kad perviliotume pirkėją. Visi lipame į tą patį kalną, tik kiek skirtingais keliais. Juk iš gyvenimo patirties suprantame, kad pasiekti paties aukščiausio kalno viršūnę gali nedaugelis. Kalnai yra tik simbolis, kai kalbame apie žmogaus vystymąsį ir jo siekius. Kai buvo Buda, nebuvo budizmo, kai buvo Kristus, nebuvo krikščionybės. Ir kaip jiems pavyko pasiekti "Tai" – be krikščionybės ir budizmo mokymų ir pamokslų? Man tai įdomu!

– Šiandien jogos meno pati mokote kitus. Kaip priėmėte tokį sprendimą?

– Taip, su tais, kas nori išmokti tantros jogos asanų pratybų ir patylėti kartu, mielai dalijuosi savo patirtimi. Ir čia ne mano sprendimas, o kiekvieno žmogaus noras išmokti mus kuriam laikui suveda draugėn. Mes visi tik pakeleiviai. Kiekvienas sutiktas žmogus yra dovana. Mes visi vieni iš kitų kažko išmokstame. Tik tas, kas dar nežino, turi galimybę išmokti. Visada jaudinuosi, kai sutinku naujų žmonių, ir dėkoju už galimybę jausti, kas vyksta mano širdyje jų dėka.

– Pakalbėkime apie tantrą. Šis žodis neretai siejamas su meilės menu. Galbūt vyro ir moters sąjunga, kalbant apie šią sąvoką, yra pernelyg sureikšminta?

– Šventraščių kalba – tai bandymas paaiškinti žmogui jam suprantamais simboliais tai, ko jis nesupranta. Na, pvz., jūs žinote, kas yra mandarinas, o aš jums turiu papasakoti apie apelsiną. Atsispirsiu nuo to, ką jūs žinote, ir pradėsiu kalbėti visokias nesąmones, bandydama papasakoti tai, ką esu patyrusi valgydama apelsiną. Jūs gi labai greitai suprasite ir pasakysite "supratau", nes jūs žinote mandarino skonį. Tarp suprasti ir patirti yra didžiulis skirtumas. Kai keičiate kokio nors prietaiso bateriją, turite pažiūrėti, kur yra pliusas, o kur minusas, nes kitaip nebus energijos ir prietaisas neveiks. Tam, kad gyvenimo energija judėtų Šviesos link, turime pajusti jos tėkmę, pajusti, kur yra minusas, o kur pliusas. Taip ir su ta meile tantroje. Žodis "meilė" nėra meilė. Žinoti, kad myli, neišeina, reikia jausti Meilę kiekviena kūno lastele, tada visi prietaisai puikiai veiks. Vyras ir moteris - tik simboliai, kaip pliusas ir minusas, pavyzdys tiems, kas dar nepatyrė "apelsino skonio", kad galėtume paaiškinti apie tai, kaip pasaulis sukasi. Tantra yra apie Meilę, kuri veda Šviesos ir Darnos link.

– Ar tantra gali padėti išgelbėti griūvančius poros santykius? Gal pačiai teko tapti tokio stebuklo liudininke?

– Akių ryšys poroje daro stebuklus. Geresnio vaisto nežinau. Juk įsimylėjėliai žiūri vienas kitam į akis be sustojimo. Tik per akių ryšį, be žodžių, pasakome gerokai daugiau. Jei paklaustume gyvenančiųjų ilgą laiką kartu: "Kada paskutinį karta žiūrėjote vienas kitam į akis?", vargu ar prisimintų. Žiūrėti į akis reikėtų ne tik būnant poroje, bet ir savo vaikams, tėvams, draugams – jei norite turėti džiaugsmo, meilės ryšį. Mes visi norime bendravimo su artimais žmonėmis, norime žinoti, kad mus mato, jaučia ir supranta.

– Ko dažniau ieško pas jus ateinantys žmonės – dvasinių ar fizinių problemų sprendimo kelių?

– Problemų nėra – yra rūpesčiai. Visų rūpesčių priežastys yra mūsų pačių ekscentriški, griaunantys norai. Mums atrodo, kad mūsų rūpesčiams yra dvasinė ar fizinė-daiktinė priežastis, tačiau tai tik bangos, kylančios dėl mūsų atskirumo nuo visumos, mūsų ego. O ateinančių žmonių rūpesčius ir bėdas laikau paslaptyje kaip kunigas išpažintis.

– Po kiek laiko ėmus praktikuoti jogą dažniausiai pajuntama pažanga?

– Čia priklauso nuo to, kas, ką, kaip dažnai praktikuoja. Labai asmeniška. Tačiau pažanga yra neišvengiama.

– Egzistuoja jogo, kaip gerokai nuo realybės atitrūkusio, vien į meditaciją, dvasinius dalykus susikoncentravusio žmogaus stereotipas. Ar čia yra tiesos? Ar įmanoma, pavyzdžiui, būti ir joge, ir namų šeimininke – žmona, mama?

– Kiekvienas tikrovę mato iš savojo taško. Gal jogui atrodo, kad nepraktikuojantys žmonės yra gerokai atitrūkę nuo tikrovės. Žodis  "tikrovė" yra akimirkos būtis. Jei namų šeimininkė išgyvena būvį akimirkoje, ji jau praktikuoja. Kaip juokavo tantros mokytojas Bhagavanas: "Kiekvienas turi savo Dharma (paskirtį). Yra toks vabalas, kurio Dharma – volioti ir stumdyti gyvūnų išmatas po dykumą. Ir yra gražiai giedančių paukščių. Ar galime nuspręsti, kuris iš jų svarbesnis? Mūsų gyvenimas – tarsi pasireiškimas, parodantis gyvenimo prasmę ir paskirtį. Ne mano darbas iš vabalų daryti paukščius ar atvirkščiai."

Žodis  "tikrovė" yra akimirkos būtis. Jei namų šeimininkė išgyvena būvį akimirkoje, ji jau praktikuoja.

– O kaip yra mityba? Galbūt tikram jogui privaloma maitintis veganiškai, atsisakyti alkoholio ar panašiai?

– Pakalbėkime apie tai, kaip jogas ar koks kitas žmogus turėtų elgtis. Tai bus mūsų vertinimas. 2002–2004 m. buvau visiška veganė su tam tikru tikslu. Pooperacinis randas negijo jau visus metus, šlapiavo, kraujavo. Medikai nieko negalėjo padaryti. O po pirmo mėnesio veganiškos mitybos viskas susitvarkė. Praktikuodama jogą 2004–2007 m. baigiau vyno studijas Lietuvoje ir Prancūzijoje. Someljė profesija – tai skirtingo maisto, taip pat ir mėsos, derinimas su vynu. Juk mes atliekame jogą tam, kad gyventume visavertį gyvenimą, o ne jo atsisakytume. Turime patys pajausti, kur yra pliusas, o kur minusas. Taisyklių kūrimas sukuria tik kaltės jausmą, jei jauti kitaip nei darai.

– Save šiandien vadinate Savitri. Kokia šio vardo kilmė, reikšmė? Kada nustojote naudoti vardą, įrašytą pase?

– Savitri pasivadinau, kai įkūriau Savitri ašramą, maždaug prieš dvejus metus. Tai erdvė, kur esu Savitri. Savas, Sava ir Savitri(S) – Šventa trijulė. Tai žodžių ir simbolių, reikšmių žaismas. Esu labai dėkinga tiems, kurie vadina mane šiuo vardu. Sunkiau tiems, kurie mane pažįsta nuo senų laikų. Ir kai iš jų lūpų nuskamba vardas Savitri, mano dėkingumui nėra ribų. Šri Aurobindo yra parašęs kūrinį, kurio pavadinimas yra "Savitri". Labai jau artima man ta jo Savitri pasirodė. Ėmiau ir pasivadinau!

– Ką reikėtų žinoti tiems, kurie nusprendė išbandyti jogą? Ko iš jos vertėtų tikėtis, o ko vis dėlto nelaukti?

– Jei ko nors tikitės iš jogos, tai jau nebe joga. Tai ir reiketų žinoti. Bandykite, jauskite, spręskite patys, ko jums reikia. Niekas kitas nežino geriau už jus, ko jums reikia. Juk jūsų širdyje, kaip sako išminčiai, su pirmu jūsų širdies dūžiu apsigyveno Kūrėjas. Klausyti savo širdies reikėtų tiesiogine prasme. Širdies virpesiai – tai jūsų jausmų ir nesamoningų reakcijų atspindys. Iš šio taško širdyje ateina visi atsakymai.

– Kaip manote, ar joga tinka kiekvienam?

– Klauskite Kūrėjo savo širdyje.