- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei naujos redakcijos Kino įstatymo projektą, kuriuo sudaromos sąlygos steigti Nacionalinę filmoteką.
Įstatymas įtvirtintų Lietuvos kino gamintojų ir turtinių teisių turėtojų prievolę perduoti valstybės archyvams vieną atgaminti ir saugoti tinkamą originalios filmo medžiagos egzempliorių, pranešė ministerija.
Anot pranešimo, šiuo metu Lietuva sistemingai nekaupia savo kino paveldo – medžiaga saugoma ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Lietuvos kino centras kino paveldo klausimais bendradarbiauja su Lietuvos valstybės centriniu archyvu, LRT archyvu ir bendrove „Lietuvos kinas“.
Visos trys minėtosios organizacijos turi skirtingą filmų kopijų kiekį, taip pat skiriasi ir turimų filmų kokybė. Lietuvoje iki šiol nebuvo ir pilnos Lietuvos kino paveldo analoginio kino filmotekos: visų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų rinkinio, pažymi ministerija.
Taip pat svarbi kino paveldo dalis yra saugoma ne valstybės institucijose, o pačių kino kūrėjų namuose. Kuriant filmoteką, Lietuvos kino centro specialistai rinks medžiagą ir iš privačių asmenų kino archyvų, kurie visuomenei yra visiškai nežinomi.
Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai ar estai.
Taip pat projektu siūloma nustatyti papildomus kino kūrybos, gamybos ir sklaidos finansavimo principus, tikslinamas kino filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžių. Taip pat nutarta Lietuvos kino centrui suteikti įgaliojimus įgyvendinti kino edukacines programas bei kino kultūros sklaidą, pranešė Kultūros ministerija.
Finansavimas nepatenkina poreikių
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymi, kad numatomi pokyčiai buvo būtini, nes kino menas išaugo ankstesnio įstatymo rėmus. „Suvokiant kino svarbą padidėjo ir valstybės poreikiai aktyviai ir ženkliai remti kino kūrimą, gamybą ir sklaidą“, – teigiama pranešime.
Įstatyme siūloma įtvirtinti platesnes kino finansavimo galimybes, industrijos plėtrai naudojant jos pačios uždirbtus pinigus. Ministrės pastebėjimu, akivaizdu, kad esamas kino finansavimas nepatenkina kino industrijos poreikių ir potencialo, nes kinas daro įtaką visuomenės savimonei ir pritraukia papildomų lėšų į Lietuvą.
„Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai (6,7 mln. eurų) ar estai (10,4 mln. eurų) skiria savojo kino kūrimui ir sklaidai“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson, pabrėždama ir kino svarbą kovoje su priešiška propaganda.
Įstatymo projekte taip pat siūloma dalį kino industrijos uždirbtų lėšų sugrąžinti į kino gamybą, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Pateikiamais duomenimis, per pastaruosius metus naudojantis mokestine lengvata užsienio kino gamintojai Lietuvoje išleido beveik 12 milijonų eurų.
Siūloma, kad naujasis Kino įstatymas įsigaliotų nuo 2018 metų sausio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...