- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvių inteligentų Rusijoje buvo daugiau nei pačioje Lietuvoje. Vien Peterburge studijavo bemaž pusė būsimų Nepriklausomybės Akto signatarų. Jų pėdsakų Sankt Peterburge ieškojo profesorius Liudas Mažylis.
Apie tai – jau šį vakarą laidoje „Šiandien prieš 100 metų“ 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
„Kai buvo likviduotas Vilniaus universitetas, teko rinktis iš studijų kuriuose nors kituose universitetuose. Sankt Peterburgas buvo didmiestis, tos pačios Rusijos imperijos sostinė. Natūralu, kad dalies lietuvių pasirinkimas buvo studijuoti kaip tik Sankt Peterburge“, – pasakoja profesorius.
Sankt Peterburgo universiteto ir valstybės istorijos archyvuose yra daug iki šiol dar mažai tyrinėtų dokumentų, susijusių su anuomet Rusijoje gyvenusiais žymiais Lietuvos veikėjais. Mažai kas vartė ir Sankt Peterburgo centriniame istorijos archyve saugomas signataro Antano Smetonos, Jono Vileišio, Jokūbo Šerno, Stanislovo Narutavičiaus, Stepono Kairio studijų Rusijoje asmens bylas.
Prieš šimtą metų Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, reikėjo nuo nulio pradėti kurti valstybę. Daugiau kaip šimtmetį Rusijos imperijos priespaudą kentusiame krašte trūko išsilavinusių žmonių, įvairių sričių specialistų, valdininkų ir pedagogų, todėl vienu svarbiausių Lietuvos Tarybos prioritetu tapo svetur esančių lietuvių inteligentų, o ir visų tremtinių bei pabėgėlių sugrąžinimas į tėvynę.
Tam buvo sukurta speciali komisija, o į Rusiją, kur tuo metu buvo susibūrę daug lietuvių šviesuomenės, Taryba siuntė specialius pasiuntinius, kurie turėjo padėti repatriantams įveikti formalumus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...