- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
-
Legendinis Lietuvos partizanų mūšis – greitai kino teatrų ekranuose
Apie vieną esminių Lietuvos partizanų pasipriešinimo kovų, Kalniškės mūšį, turbūt yra tekę girdėti ne vienam tikram lietuviui. 1945 metų gegužės 16 dieną vykęs nuožmus susidūrimas buvo perkeltas į kino juostą pavadinimu „Kalniškė – lūžio taškas“.
Ši – jau visai netrukus pasieks kino teatro ekranus. Filmo siužete ne tik tikslūs faktai, bet ir atskleistos NKVD paslaptys. Kaip teigė filmo idėjos iniciatorius Vaidas Šalaševičius, tai – pagarbos verta pergalė, apie kurią privalo sužinoti visi
„Gimiau Lazdijuose, tad Šeštokų miestelis bei Kalniškės miško apylinkės man visai nesvetimos. O ir apie patį mūšį buvau girdėjęs jau vaikystėje. Juo intensyviai pradėjau domėtis prieš kelerius metus. Pastebėjau, jog iki šiol tikra istorija buvo slepiama ir visi faktai neatskleisti. Norėdamas paviešinti ir su pagarba papasakoti apie didvyrišką paprastų kaimo žmonių žygdarbį bei pokario metu retą pergalę, pažadėjau sau ir kitiems, jog sukursiu juostą, kuri visą šią painiavą „atnarplios“ ir tikruosius faktus iškels į viešumą.
Šia idėja sudominau žinomą žurnalistą ir scenaristą Aleksandrą Matonį bei filmų prodiuserį Stasį Baltakį. Nuėjome tikrą kelionę, bet jau visai netrukus pristatysime šią šlovingą istoriją. Žinome, jog kiekvienam, kam svarbi Lietuvos laisvė, svarbus bus ir šis filmas. O ši pergalė prieš sovietų okupantus – nebus pamiršta.
Prisidėjau prie šio filmo kūrimo ieškodamas liudininkų, finansavimo. Džiugu, jog daug prisidėjo tiek privatūs asmenys, tokie kaip Vilučių šeima, tiek valstybė – Lazdijų ir Alytaus rajono savivaldybės. Manome, jog pasiektas rezultatas bus patrauklesnis nei istoriniai vadovėliai. Ryškus vaizdas, gera muzika, autentiški įvykiai galbūt įpūs meilę savo kraštui. Privers susimąstyti, įneš pasididžiavimo savo tautos istorija. Juk atkreipkite dėmesį, holivudinių filmų scenarijai „išpūsti“, istorija išgalvota. Čia to nereikėjo – tai įvykis, apie kurį mažai kalbame, rašome, tiesiog nedrįstame iškelta galva atsistoti ir tuo nuoširdžiai didžiuotis. Esame kovinga, drąsi, darbšti tauta, kuri atsikratė daug metų slėgusios priespaudos. Tad jei ir ateities karta tai įvertins, supras bei džiaugsis mūsų šalies didvyriais, mūsų tikslas bus pasiektas“, – dėstė V. Šalaševičius.
„Atkurti mūšį mes pasitelkėme tikrai didžiules ir stiprias pajėgas. Šią vasarą Verkių regioniniame parke darbavosi daugiau nei 200 žmonių. Tarp jų – svarbiausią vaidmenį atlikę Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai ir Krašto apsaugos savanoriai. Tikrosios kautynės truko bene 15 valandų – filmui nufilmuoti ir eksperimentui įvykdyti užtrukome kur kas ilgiau. Norėdami perteikti tikrą vaizd,ą mes ilgai kalbėjomės ir tariamės su mūšio liudytojais, radome lapingą, Kalniškių mišką atitinkančią vietovę, subūrėme savanorių būrį. Pats filmavimas užtruko apie dvi paras – pirmąją dieną vyko ekperimento vadinamo MILES (Multiple Integrated Laser Engagement System) filmavimas, antrąją dieną atkuriamasis mūšio filmavimas“, – pasakojo filmo prodiuseris S. Baltakis.
Jis pridūrė, kad džiaugiasi tuo, jog pavyko atskleisti dažnai rašytiniuose šaltiniuose slepiamą tiesą – Kalniškės mūšyje su Jonu Neifalta-Lakūnu priešaky dalyvavo apie 120 partizanų bei kelis kartus gausesnės NKVD kariuomenės 220-tojo pasienio pulko pajėgos. Kai kuriais duomenimis, NKVD būrys galėjo būti sudarytas iš tūkstančio žmonių. Per mūšį žuvo daugiau nei 40 partizanų, o NKVD nuostoliai apibūdinami kaip „keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų“.
„Mūsų filmo tikslas buvo įrodyti, kad nedidelis motyvuotų kovotojų pulkas gali padaryti tokią didelę žalą puolančiam priešui. Ir kokie gi lietuviai galingi, kuomet yra vieningi. Be to, labai didžiuojamės savanorių komanda, kuri noriai dirbo, noriai vaidino ir pademonstravo meilę Lietuvai. Tuo siekiame įkvėpti ne tik tuometinę, vyresniųjų kartą, bet ir jaunimą. Labai svarbu, jog kiekvienas jaunuolis suvoktų, ko verta laisvė ir kokie pamatai Lietuvą padarė tokią, kokia ji yra dabar. Viliamės, jog šiuo filmu pasieksime patriotiškumo šaknis ir meilę Tėvynei“, – dėstė S. Baltakis.
Kino teatrus filmas pasieks jau lapkričio pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...