- DMN ir BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
-
Mirė televizijos legenda G. Dauguvietytė
Ketvirtadienį Vilniuje, eidama 89-uosius metus, mirė iškili Lietuvos aktorė, režisierė, scenarijų ir knygų autorė Galina Dauguvietytė.
Svarus indėlis
G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d., tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė. 1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose. 1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.
G. Dauguvietytė - TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė.
Įgarsino daugiau kaip 50 animacinių filmų. 2004 m. buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Pareiškė užuojautą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl G. Dauguvietytės mirties, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Pasak prezidentės, Lietuvai buvo svarbi G. Dauguvietytės asmenybė, savyje talpinusi didelį Lietuvos kultūros klodą, formavusi geriausias Lietuvos televizijos tradicijas.
„G. Dauguvietytė visada puoselėjo aukščiausias moralės vertybes, mokėjo jas drąsiai ginti, žavėjo nuomonės nepriklausomumu ir menininko savitumu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Dėl šios skaudžios netekties prezidentė pareiškė nuoširdžią užuojautą G. Dauguvietytės artimiesiems, draugams ir kultūros bendruomenei.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo užuojautoje teigia, kad Lietuvos kultūros ir meno pasaulis neteko išskirtinės asmenybės, kurios talentas žymėjo visą Lietuvos kino ir televizijos epochą.
„Ryški, gaivališka, atvira, trykštanti optimizmu ir be galo mylinti gyvenimą – tokia G.Dauguvietytė visada liks Lietuvos žmonių atmintyje“, – teigia Seimo vadovė.
Premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu pažymėjo, jog G.Dauguvietytė protingai ir žaismingai mokė aplinkinius išminties.
„Ji visa savo esybe rodė kultūros pranašumus – išsilavinęs žmogus geriau supranta pasaulį ir paprasčiau priima likimo smūgius. Ji mokė savo bendraamžius orumo, primindama, jog kiekviena karta įnešė savo indėlį į tautos rūmą. Ji kiekvienam aiškino, kaip rasti džiaugsmus net savo buityje – kaip toje daugeliui įsiminusioje „Petraičių šeimos“ laidoje. Tą Ji mokėjo daryti, nes buvo puiki režisierė ir aktorė“, – sakoma premjero užuojautoje.
„Ji buvo drąsi"
Aktorė Eglė Gabrėnaitė be galo drąsiu ir fantastiško gyvybingumo žmogumi pavadino mirusią televizijos režisierę, scenaristę ir aktorę.
„Šiais laikais nedaug sutinku drąsių žmonių, o Galia buvo be galo drąsi savo knygose, savo interviu. Todėl ją taip mylėjo žmonės, todėl aš ją mylėjau. Ji buvo drąsi, o drąsa yra talentas“, - BNS ketvirtadienį sakė E.Gabrėnaitė.
Ji pasakojo G. Dauguvietytę pažinusi prieš maždaug 40 metų, kai atėjo dirbti į Lietuvos dramos teatrą.
„Mūsų teatro kolektyvas atostogaudavo Žaldokynėje, Šventojoje. Aš ten ir susibendravau su Galia, ji baisiai mylėjo mano sūnų. Tas bendravimas išliko visam gyvenimui. (...) Kai iš gyvenimo pasitraukia labai artimi žmonės, gaila ne tiek jo – jie išsineša su savimi ir tave. Galia išsinešė visą jaunystę – Šventąją, mūsų pasisėdėjimus prie laužo, kavos gėrimus drėgną dieną prie jūros“, – pasakojo aktorė.
„Dažnai mes ginčydavomės dėl spektaklių, dėl menų. Ji man sakydavo: „Eik tu, pacanke, dar geriau tu paauk, tada aš su tavimi kalbėsiu“, – prisiminė E.Gabrėnaitė. – Kai tau 60 metų ir tave vadina pacanke... Nebelieka tų žmonių, kuriems aš esu pacankė“.
Spalvinga LRT asmenybė
Nuo 1960 iki 1989 metų Lietuvos radijo ir televizijos režisiere dirbusią G.Dauguvietytę nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius apibūdino kaip vieną spalvingiausių, labiausiai įsimenančių asmenybių per visą LRT istoriją.
„Tai buvo viena spalvingiausių asmenybių per visą LRT istoriją, kuriai jau ateina devyniasdešimtmetis – tai ji buvo LRT vienmetė, ilgą savo gyvenimo tarpsnį praleidusi LRT. Ji buvo LRT legenda ir visapusiško talento žmogus“, – kalbėjo LRT generalinis direktorius.
Pasak A.Siaurusevičiaus, G.Dauguvietytė visiems, kas ją kada nors sutiko, palikdavo neišdildomą įspūdį.
„Tai buvo vienas linksmiausių žmonių. Jos kai kurios frazės iki šiol sklando koridoriais. Ji visada pasakydavo taikliai ir turėjo nepaprastą humoro jausmą“, – kalbėjo A.Siaurusevičius.
Prieškario aktorių šeimoje augusi G.Dauguvietytė, pasak jo, žinojo begales istorijų, pažinojo daug iškilių Lietuvos žmonių.
„Jos gyvenimo istorija yra ir Lietuvos istorija: jos tėvai aktoriai, ji prisiminė prieškario Kauno teatrą, jos krikšto tėvas buvo Kazys Binkis, kurį irgi prisiminė. (...) Ji pažinojo ištisas kartas – arba kaip vaikas ar paauglė būdama - kaip tėvų draugus, po to – kaip savo draugus“, – prisiminė jis.
Prieš kelias savaites paskutinį kartą su režisiere kalbėjęs A.Siaurusevičius teigė, kad, nors ir užsiminusi apie sušlubavusią sveikatą, G.Dauguvietytė buvo nusiteikusi optimistiškai, kaip visad pakilios nuotaikos ir ruošėsi tolesnei veiklai, planavo savo 90–ąjį jubiliejų.
Kviečiame prisiminti režisierę, aktorę G. Dauguvietytę.
Veidai. Pokalbis su režisiere G. Dauguvietyte.
Vakaro autografas. TV režisierė ir aktorė G. Dauguvietytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...