- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
-
Lietuviška Maskvos oazė su J. Baltrušaičio ženklu
Maskvos centre jau 25 metus veikianti Jurgio Baltrušaičio bendrojo lavinimo vidurinė mokykla nepajėgia priimti visų norinčiųjų čia mokytis. Kodėl ši lietuviškos dvasios ir kalbos mokykla taip vertinama Rusijos sostinėje?
Ambasadoriaus mokinė
Pasmalsauti į švietimo reformas atlaikiusią mokyklą užsukome drauge su Lietuvos ambasadoriumi Maskvoje Remigijumi Motūzu. Jis čia lankosi ne tik švenčių progomis, bet ir mokyklai sprendžiant iškylančius sunkumus. Per ketvirtį amžiaus mokykla tapo ne tik lietuviškų šaknų turinčių, bet ir kitataučių šeimų vaikams antraisiais namais.
"Viena šios mokyklos populiarumo Maskvoje priežasčių – šios mokyklos šaknys. Juk pirmuosius žingsnius mokykla žengė poeto, vertėjo ir diplomato Jurgio Baltrušaičio, kuris nuo 1920 m. iki 1939 m. dirbo diplomatinį darbą Maskvoje, namuose prie Lietuvos ambasados. J.Baltrušaičio namai buvo atviri įvairių tautybių ar socialinio sluoksnio žmonėms, jis pats buvo diplomatiškumo ir tolerancijos pavyzdys", – pastebėjo R.Motūzas, žengdamas pro mokyklos vartus.
Anot diplomato, tokia tolerantiška įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių vaikams yra ir jo vardu pavadinta mokykla. "Jai nuo pat įsikūrimo pradžios vadovauja buvusi mano mokinė Lietuvoje Solveiga Valatkaitė. Be to, ši mokykla garsėja aukšta mokymo kokybe, didžiule pagarba lietuvių papročiams, kultūrai. Tuo netrukus nesunkiai įsitikinsite", – žengdamas pro mokyklos vartus užtikrino ambasadorius.
Apstu lietuvybės ženklų
Akys džiaugėsi vien išvydusios mokyklos pastatą – toks jaukus ir kartu originalus šio statinio architektūrinis sprendimas, leidžiantis šviesai skverbtis ne tik pro langus, bet ir pro dalį stiklinio stogo, netikėtose pastato vietose paliktas įstiklintas ertmes. Keturių aukštų kompaktiškame pastate mokymosi erdvės atskirtos taip, kad pradinių klasių moksleiviai nesusitinka su vyresniaisiais.
Kad ir į kurį kabinetą užsuksi, kuriuo koridoriumi praeisi – visur apstu lietuvybės ženklų: senieji lietuvių buities rakandai, baldai, audiniai, drabužiai, įvairūs dirbiniai iš šiaudų, molio ir pan. O kur dar lietuviškos knygos (jos prieinamos visur ir kiekvienam – sudėliotos ne tik bibliotekoje, bet ir lentynose koridoriuose, net prie odontologo kabineto).
Ant koridorių sienų – garsių Lietuvos fotografų Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko fotografijų parodos. Nuo sienų į moksleivius žvelgia garsių Lietuvos žmonių veidai iš Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų ciklo "Portretai".
Kasmet keliauja į Lietuvą
Ketvirto aukšto koridoriuje – ne vienas lietuviškas rakandas. Pasak mokyklos direktorės S.Valatkaitės, šiuos daiktus parsiveža 5-8 klasių moksleiviai, vasarą vykstantys į Lietuvą susipažinti su lietuvių etnografija, kultūra, šalies istorija ir pan.
"Pernai mūsų moksleiviai lankėsi Panevėžio rajono stumbryne, švarino Baltijos pajūrį, lankėsi kitose žinomose Lietuvos vietovėse, o šiemet – Vilniuje, Trakuose, Nidoje, Kernavėje, Raudondvaryje, savanoriavo tarptautinio folkloro festivalio ruošos darbuose", – sakė direktorė.
Neseniai J.Baltrušaičio mokyklos moksleiviai viešėjo Tėvo Stanislovo numylėtoje Paberžėje ir ten talkino. Savo įspūdžius vaikai pateikia jų sumanyta forma kiekvienų metų vasarį mokykloje vykstančioje Lietuvių kultūros dekadoje. Joje ne tik išradingai savo ataskaitą pateikia moksleiviai, vasarą keliavę po Lietuvą, bet ir pasirodo visi papildomo ugdymo mokyklos kolektyvai, šokėjai, dainininkai, jaunieji mokslininkai ir kt.
Nugali Rusijos olimpiadose
"Negaliu nepaminėti mokytojų Vadimo Dorofejevo, Anos Timofejevos, Gintaro Mackevičiaus, Tatjanos Laškevič, Dianos Petreikienės, kurie negaili nei laiko, nei žinių papildomo ugdymo būreliuose. Ypač išgarsėjo istoriko Dmitrijaus Dechtevičiaus vadovaujamas Istorijos rekonstrukcijos būrelis, kurio nariai dalyvauja istorijos rekonstrukcijos festivaliuose", – džiaugėsi S.Valatkaitė.
Būrelis buvo ir Lietuvoje, kai vyko Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną istorinė rekonstrukcija. "Beje, būtent mūsų mokykloje mokosi Rusijos olimpiados istorijos dalyko nugalėtojas ir ne vienas prizininkas. Tai puikus mūsų istorijos mokytojų darbo įvertinimas", – sakė pašnekovė.
Dar vienas aukštas mokyklos vertinimas – jai noriai savo atžalas patiki po 3–5 vaikus auginančios šeimos.
Greitai išmoksta kalbų
Šioje mokykloje humanitarinės pakraipos pamokose stengiamasi kalbėti tik lietuviškai, todėl kitataučiai per vienus mokslo metus gerokai pramoksta lietuviškai, o atvažiavusieji iš Lietuvos ir nemokantys rusiškai kalbėti šia kalba pradeda dar greičiau, nes jie gyvena rusakalbėje aplinkoje.
Įdomu ir tai, kad mokykloje 60 proc. mokinių – rusakalbiai, likusieji yra arba lietuviai, arba iš šeimų, kuriose vienas iš tėvų yra lietuvis.
"Mokykloje yra bent po vieną mokytoją, kalbantį lietuviškai per kiekvieną dėstomą dalyką. Todėl nemokantieji rusiškai pirmą kartą įžengę į klasę neturi baimintis – čia draugiškai padės, patars, pavedžios po mokyklą gerai rusiškai kalbantys bendraklasiai lietuviai, lietuviškai paaiškins ir mokytojas", – tikino direktoriaus pavaduotoja Nina Tyšina.
Geriausia skaitovė Lietuvoje
J.Baltrušaičio vidurinės mokyklos pedagogų kvalifikacija aukštai vertinama ir Lietuvoje – minėtos mokyklos mokytoja T.Laškevič nuolat kviečiama į čia vykstančias rusų kalbos olimpiadas. O štai akivaizdus ir lietuvių kalbos mokytojos D.Dubnovienės darbo rezultatas – rusė moksleivė Marija Lysak, deklamuodama Kristijoną Donelaitį, laimėjo skaitovų konkursą Lietuvoje.
Reikia pažymėti, kad dalis humanitarinių dalykų mokytojų yra atvažiavę iš Lietuvos. Kai tokių mokytojų pritrūksta, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skelbia Lietuvoje konkursą dirbti J.Baltrušaičio vidurinėje mokykloje, atrenka tinkamiausią kandidatūrą. Beje, dabartinis vardas mokyklai buvo suteiktas 2005 m. po to, kai mokyklos vadovybė kreipėsi į Prancūzijoje gyvenančius J.Baltrušaičio artimuosius, prašydama tam leidimo. Atvykę į Maskvą jo artimieji liko labai patenkinti tuo, ką pamatė ir patyrė mokykloje, ir, suprantama, patenkino mokyklos prašymą.
Lietuviškas meniu
Mokyklos lietuviška dvasia trykšte trykšta ne tik minėtose parodose, mokinių papildomos veiklos būreliuose, bet ir įspūdingose lietuviškose šventėse. Mokykloje kasmet rengiama Kaziuko mugė, švenčiamos Kūčios, Kalėdos, Velykos. Šioms šventėms patiekalus gamina mokinių tėvai pagal pateiktus lietuviškų patiekalų receptus, o, pavyzdžiui, kūčiukus vaikai patys kepa mokykloje ir drauge su tėvais, atsinešusiais paruoštus namie lietuviškus patiekalus, susiburia su mokytojais prie bendro stalo.
Įdomu, kad net ir mokyklos valgykloje pastebėjome priimtą laikyti lietuvišku patiekalą – bulvių plokštainį, čia vadinamą tiesiog kugeliu. Tad šių mokslo metų naujokai – Lietuvos gynybos atašė Rusijoje plk. Petro Montvilos sūnus Justinas ir dukra Julija, verslininko Mariaus Gudo sūnus Augustas bei kitų lietuvių vaikai netruks čia pajusti namų, Lietuvos dvelksmą ir, patekę į rusakalbių terpę, greitai pramoks šios kalbos.
Ambasadorius džiaugėsi tėvų, atvykusių iš Lietuvos, sprendimu atvesti savo vaikus ne į užsieniečiams skirtą, o į lietuvybę puoselėjančią mokyklą Tai, pasak R.Motūzo, padės vaikams išlaikyti lietuviškas šaknis, išmokti ne tik anglų, bet ir rusų kalbas.
Iš pradžių – 20 mokinių
1992 m. rugsėjo 1 d. buvusios tarpukariu Lietuvos ambasados Maskvoje patalpose pradėjo veikti lietuviška mokykla, kurios pirmoje ir antroje klasėse mokėsi 20 vaikų.
1994 m. mokykla, kai ją pradėjo finansuoti Maskvos miesto vyriausybė, buvo pavadinta Maskvos 1 247-ąja vidurine mokykla "Šaltinėlis".
1995 m. mokyklai perduotos buvusio vieno Maskvos vaikų darželio patalpos, kurias visiškai nugriovus, pagal originalų projektą 2005 m. pastatyta nauja mokykla. Maskvos mero Jurijaus Lužkovo 2005 m. lapkričio 15 d. potvarkiu mokyklai suteiktas J.Baltrušaičio vardas.
Mokykloje mokoma rusų kalba, o lietuvių kalba dėstoma trimis lygiais – kaip gimtoji, kaip antra gimtoji ir kaip antra užsienio kalba.
Mokyklą, kurioje mokosi daugiau kaip 450 mokinių, išlaiko Maskvos miesto vyriausybė. Pedagogams, dirbantiems pagal lituanistinę programą, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija moka priedą.
Beveik nuo mokyklos įsikūrimo kartu su direktore dirba Diana Dubnovienė, T.Laškevič, G.Mackevičius, Diana Michailova, D.Petreikienė, Nelė Santalova, Juneta Sidorčiuk.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“115
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...