Lietuvoje – iškilmingas pasaulinės kultūros dienos minėjimas

Pirmadienį Seime minint Kultūros dieną 11 kartą Lietuvoje pakelta Taikos vėliava. Ceremonijoje kultūros bendruomenę pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė.

Sveikinimo kalboje Seimo vicepirmininkė rėmėsi mūsų tautos istoriosofo Vilhelmo Storostos Vydūno prieš šimtmetį pasakytais svarstymais: „Ką žmonės daro, yra labai įvairios svarbos. Jeigu jų veiksmu reiškiasi žmoniškumas, tenka kalbėti apie kultūrą.„

Iš tiesų žmoguje slypi neišsemiamos kūrybinės versmės. Nepaisant skirtingų epochų, palikdami po savęs tai, kuo džiaugiasi dvasia, mes puoselėjame mūsų prigimtyje glūdintį kultūros pradą. Skiriasi žmonių pasaulėžiūra, skonio ir grožio suvokimas, nulemtas aplinkos ir skirtingų laikmečių, bet esmė išlieka. „Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi. Kultūros kūrimu žmoniškumo veiksnys nori būti didybė pasaulyje“, – rašė Vydūnas.

Turime garbingus tūkstantmetės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapius: mįslingą pagonybės palikimą, šimtmečius trukusią kovą su kryžiuočiais, kurios, minėdami Žemaitijos 800-ąsias metines, negalime neprisiminti, Abiejų Tautų Respublikos – Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės – praeitį, kultūros, mokslo pasiekimus Renesanse, Baroko, Apšvietos laikotarpį, tautinį Atgimimą, sukilimus prieš pavergėjus ir pasipriešinimo kovą, pakantumo ir tolerancijos dvasią, kuria ilgus amžius pasižymėjo ir pasižymi Lietuva“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak parlamentarės, Lietuvos politinė, geografinė ir geopolitinė būtinybė Lietuvoje pagimdė sambūvio su kitais laikymąsi. Tai atėjo iš pagonybės, iš kunigaikščio Gedimino laikų, kuris savo laiškuose į Europą kvietė ir leido krikščionims savo valstybėje garbinti Dievą pagal savo papročius, lenkams ir rusams pagal savo apeigas, bet pareiškęs, kad lietuviai garbins savo dievus, kaip jų protėviai darė. Kunigaikštis Gediminas stengėsi išlaikyti politinę pusiausvyrą krašte, tai būtų galima pavadinti darnos politika, o darna yra pagrindinis senosios baltų pasaulėžiūros principas.

Šios mūsų vertybės, anot Seimo Pirmininko pavaduotojos, yra žinomos, jos skamba mūsų Tautinėje giesmėje, valstybės himne – Dorybė, Saulė, Meilė, Vienybė. Tai mūsų pasaulėžiūros vertybės, kurias gerbė mūsų didieji kunigaikščiai, mūsų tautinio Atgimimo žiedas, jos akcentuojamos ir skamba šiandien.

„Bėda ta, kad dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui vis mažiau lieka vietos. Tai jau Vydūnas pastebėjo, kad „mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe“, jog greta kuriančiosios jėgos, yra ir visa naikinančioji.

Kad sugebėtume išsaugoti tai, ką žmogus sukūrė, didingi XX amžiaus kultūros žmonės pasitelkė garsaus Nikolajaus Rericho paktą – saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, stiprinti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šio pirmo tarptautinio pakto, skirto kultūros vertybių apsaugai, pagrindais sukurta ir funkcionuoja mūsų dienomis UNESCO. „...“ Šiandien būti lietuviu, būti negausios tautos žmogumi, reiškia trigubai intensyviau dirbti ir gyventi. Tokia išlikimo garantija. Tik intensyvi kultūros kūryba, išlaikant kultūros atmintį, semiantis išminties iš mūsų istorinės praeities ir užtikrinant tęstinumą, sugebant atrasti būdų semtis ir prisidėti prie pasaulinių kultūros vertybių išsaugojimo, kultūros puoselėjimo bendrąja prasme. Šiam tikslui dirba gausios kultūrininkų pajėgos – mokslininkai, įvairių kultūrinių organizacijų atstovai, tiesiog kuriantys žmonės – menininkai. Esame jiems dėkingi“, – kalbėjo I. Šiaulienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką pasakoja margučių raštai?
    Ką pasakoja margučių raštai?

    Ar žinote, kokia spalva buvo dažomi margučiai XX a. pradžioje? Nustebsite! Dauguma jų buvo juodi – tokių pavyzdžių saugoma M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kodėl juoda? Juk tai žemės spalva. O kodėl skutinėjo ir margino svastikomis, spiral...

    4
  • Apie milijono vertės kultūrą
    Apie milijono vertės kultūrą

    Minėdami Pasaulio kultūros dieną, balandžio 15-ąją, Kauno menininkų namai (KMN) paskelbė apie akciją #kurkultura, pristatančią kultūros gausą, vertę ir potencialą Kaune ir miesto rajone. Pirmą kartą surengta tokio turinio akcija gali tapti sva...

    1
  • Kur veda skulptoriaus B. Pundziaus pėdsakai?
    Kur veda skulptoriaus B. Pundziaus pėdsakai?

    Prieš 60 metų, 1959-ųjų balandžio 11 d., mirė vienas iškiliausių Lietuvos skulptorių Bronius Pundzius. ...

    3
  • Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui
    Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui

    Juozo Naujalio 150-osios gimimo metinės skambiu akordu prabilo Raudondvaryje, tą pačią balandžio 9-ąją, kai ir gimė Lietuvos šviesuolis. ...

    2
  • Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos
    Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos

    Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos" yra jau trečia paroda, skirta visuomenei supažindinti su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais ir žmonėmis, stovėjusiais prie nepriklausomos ...

    1
  • Kitokia pažintis su A. Giniočiu: jei spektaklis „veža“, ko daugiau reikia?
    Kitokia pažintis su A. Giniočiu: jei spektaklis „veža“, ko daugiau reikia?

    "Jei spektaklis visus veža, ko daugiau reikia?" – šiuo sakinius daugybę žanrų įvaldęs Aidas Giniotis, regis, atskleidžia savo kūrybos džiaugsmo esmę ir sėkmės priežastį. Ne vieną aukščiausią teatro apdovanojimą p...

  •  33 mąstymo apie tekstilę būdai
    33 mąstymo apie tekstilę būdai

    Šiuolaikinė tekstilė nebetelpa į taikomojo dailės žanro rėmus. Kūrinių idėjoms įkūnyti menininkai renkasi įvairias medžiagas, skirtingas technikas, taip sukurdami visumą, kurios pagrindu  išlieka medžiagiškumas. Tačiau...

    1
  • Festivalio „TheATRIUM 2019“ tarptautinės programos gidas
    Festivalio „TheATRIUM 2019“ tarptautinės programos gidas

    Artėja trečiasis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“: gegužės 21–26 d. vyks Lietuvos teatro vitrina (15 spektaklių), o birželio 2–16 d. – tradicinė tarptautinė programa. ...

  • „Prūsai“ – maestro jubiliejui
    „Prūsai“ – maestro jubiliejui

    Neseniai jubiliejų paminėjęs vienas garsiausių ir populiariausių šalies kompozitorių Giedrius Kuprevičius vakar viešėjo Klaipėdoje, dar kartą pasižiūrėjo savo parašytą operą "Prūsai" ir gyrė klaipėdiečių pasta...

  • Atėnuose po 27 metų pagaliau pastatyta Aleksandro Makedoniečio statula
    Atėnuose po 27 metų pagaliau pastatyta Aleksandro Makedoniečio statula

    Atėnuose penktadienį buvo pastatyta pirmoji mieste Aleksandro Makedoniečio statula, kurios projektas biurokratijos koridoriuose buvo įstrigęs kone tris dešimtmečius. ...

    1
Daugiau straipsnių