- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rolanas Stankūnas – jaunosios kartos menininkas, kuriantis portretinės tapybos žanro drobių serijas, kuriose siekia atskleisti portretuojamąjį aukščiausiame transformacijos proceso taške – kai dar įžvelgiamas žmogiškasis pavidalas, sutrūkinėja į chaotiškas, atskiras dėmines struktūras, tapdamas kreivu atspindžiu.
– Autoportretas – tai kopija, atspindys ar akcentuota mentalinės, dvasinės jausenos išraiška?
– Kuriant autoportretą, norisi atsiriboti nuo reprezentacinės portreto funkcijos. Man įdomiau transformuoti savo atvaizdą, paveiksle tapti kažkuo kitu. Asmeniniai bruožai yra tik pirminė forma, kurią vaizdo projekcijomis modifikuoju, jungdamas su kitos prigimties vizualiniais elementais. Šiame autoportrete save vaizduoju kaip atvirą pokyčiui, daugialypę, per santykį su kitomis galiomis kintančią būtybę. Veido ir kūno teritorija tampa vieta tapybiniam eksperimentavimui.
– Kas tampa lemiamu faktoriumi, pasirenkant autoportreto atlikimo techniką?
– Renkuosi aliejinius dažus, nes jais tapyti man yra įdomiau. Jie mažiau nuspėjami, nepaklusnūs. Tapybai tai suteikia gyvumo. Aliejiniai dažai yra ilgaamžiai.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Viso kūrybinio proceso metu mane lydi fotografija. Kiekvienas darbas prasideda nuo supančios aplinkos stebėjimo: fotografuoju įvairius objektus, faktūras, struktūras, dėmes, balas, šešėlius, skirtingas medžiagas, šviesotamsos darinius, skirtingus paviršius, įvairius makromotyvus, kuriuos projektoriumi perkeliu ant savo kūno ir fotografuoju dar kartą. Stengiuosi užfiksuoti momentus, kai mano atvaizdas, susiliedamas su fotoprojekcijų vaizdinių formomis, įgauna neaiškius, mįslingus, gal net kiek antžmogiškus pavidalus. Vėliau renkuosi labiausiai tapyti tinkamą nuotrauką. Kurdamas stengiuosi pabrėžti mano atvaizdą ardančius elementus. Tai savotiškas nuasmeninimo aktas, priešingas tradicinio portreto kūrimo principams.
– Kuo remiatės ieškodamas autoportreto spalvinės išraiškos?
– Tapyti pradėjau remdamasis ant manęs krintančios projekcijos spalvine gama. Tapant spalvos kito. Tai tiesiogiai priklauso nuo jų tarpusavio skambesio paveiksle.
– Kokia yra fono reikšmė paveiksle?
– Renkuosi neutralų, dėmesio nuo pagrindinės paveikslo figūros nenukreipiantį foną. Taip yra todėl, kad tiek autoportrete, tiek portretuojant kitus žmones, siekiu žmogaus ir aplinkos santykį pakeisti kūno ir ant jo projektuojamos projekcijos santykiu. Pagrindinis vyksmas perkeliamas į žmogaus veido, kūno plotmę.
– Drobės formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Autoportretą kuriu lygiai taip pat, kaip ir kitų asmenų portretus. Dažniausiai tapau ne pavienes drobes, o jų serijas. Šis autoportretas priklauso portretų serijai "Apsėstieji". Tad ir autoportreto dydis panašus į tuo metu kurtų kitų portretų dydį.
Tiesa, patys didžiausi mano tapybos darbai visada būna kitų žmonių portretai.
– Kuo žvilgsnis į save, tapant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Tapant į save žiūriu ne kaip į asmenį, bet kaip į tapybos objektą.
– Kur fokusuojate žvilgsnį: į save, pro save, atsiribojant nuo savęs?
– Tapau save, bet portretas mane domina labiau kaip savarankiška meninė forma. Todėl kurdamas atsiriboju nuo bet kokių asmeniškumų, o į savo atvaizdą žiūriu kaip į transformacijoms atvirą pavidalą.
– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Kuriant autoportretą esu atsiribojęs nuo bet kokių praeities refleksijų ir ateities lūkesčių. Atvirkščiai, noriu autoportretą apvalyti nuo asmeninės biografijos, panardinti save į fiktyvią, unikalią tapybinę situaciją.
– Kiek seansų truko nutapyti šį autoportretą? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Jei gerai pamenu, tapydamas trukau tris seansus. Kai pradedu kurti, stengiuosi dirbti be didelio atokvėpio, atlikti paveikslą kaip vieną ritualą. Pasiruošiamieji darbai – projekcijų kūrimas, fotografavimas, nuotraukų atrinkimas – trunka ilgiau. Tapant nuotaika buvo tolygi, be didesnių svyravimų.
– Ar tapant autoportretą randasi baimių?
– Kuriant šį autoportretą baimės nebuvo, atvirkščiai, kadangi siekiau ne imituoti tikrovę, bet ją modifikuoti, todėl tapydamas jaučiausi gana drąsiai.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Savo kūrybiniame kelyje esu sukūręs daug autoportretų: pieštų ar tapytų iš natūros. Tai lėmė, kad mokantis piešti ar tapyti žmogų pats sau kaip modelis esi arčiausiai. Vėliau, kuriant portretus, pradėjau remtis fotografine medžiaga. O šis, prieš metus sukurtas autoportretas, ko gero, labiausiai nuasmenintas mano paveikslas. Perėjimas nuo realistinės iki transformuotos, suabstraktintos portretinės raiškos įvyko man berašant magistro darbą, tyrinėjant nuasmeninimo tendenciją šiuolaikiniame portrete. Kurdamas portretus pradėjau modifikuoti žmones taikydamas projekcijų žemėlapiavimo (projection mapping) ir vidžėjavimo (VJ) technikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka16
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė1
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...