Meno ir valstybės bendrystės receptai

Pamatyti ir išgirsti

Pirmą kartą įvykusi Miunchene, vėliau dvejus metus kvietusi į Vieną, Nyderlandų uostamiestyje Roterdame mugė "Classical:NEXT" vyko trečią kartą. Šis kasmetis forumas, sutraukiantis muzikos sektoriaus ir industrijos atstovus – muzikos organizacijų, koncertinių įstaigų ir salių delegatus, atlikėjus, vadybininkus ir žurnalistus, išryškino skirtingų profesionaliosios muzikos krypties grandžių bendradarbiavimo svarbą.

1200 dalyvių iš 45 šalių – tokia šių metų renginio, užpildžiusio visą meno centrą "De Doelen", statistika. "Dalyvauti tokiose platformose kaip "Classical:NEXT" reiškia būti tarptautiniame kultūriniame žemėlapyje, būti matomam ir matyti kitus", – sakė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė.

Dalyvauti šių metų forume Lietuvai buvo ypač svarbu, nes mūsų šalies menininkai buvo kur kas aiškiau išgirsti ir geriau pastebėti – Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera "Geros dienos!" įtraukta į oficialią "Classical:NEXT" programą. Tomis dienomis vieni sėkmingiausių lietuvių pastarųjų metų eksperimentinės muzikos darbų "Geros dienos!" ir "Confessions" – Rūtos Vitkauskaitės, Åsos Nordgren ir Jenso Hedmano darbas – buvo pristatyti įtakingame šiuolaikinės operos festivalyje "Operadagen Rotterdam".

"Sulaukėme labai gerų atsiliepimų ir gan konkrečių pasiūlymų dėl spektaklio pristatymų užsienyje – valstybėse ir festivaliuose, kur dar nesame buvę. Toks rezultatas džiugina. Operos pristatymų skaičius artėja prie 60, o kūrinys vis dar išlieka aktualus ir paklausus", – džiaugėsi organizacijos "Operomanija" vadovė Ana Ablamonova.

Festivalio programoje taip pat vyko kasmečiai trumpi projektų pristatymai, per kuriuos A.Ablamonova šiemet pristatė kompozitoriaus ir garso menininko Arturo Bumšteino projektą "Bad Weather" ir džiaugėsi užsimezgusiomis naujomis galimybėmis lietuvių darbus rodyti plačiai auditorijai.

Stagnacijos varžtuose

Anot Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) direktorės Astos Pakarklytės, vienas svarbiausių aspektų rengiant Lietuvos nacionalinį stendą – gerai suvokti skirtingų muzikos sektoriaus ir industrijos grandžių bendradarbiavimo svarbą.

"Bazinė Lietuvos muzikos informacijos centro funkcija yra organizuoti nacionalinį stendą, tuo užsiima ir kitos panašaus tipo kultūros organizacijos, todėl "Classical:NEXT" gali priminti olimpiadą, kurioje dalyvauja įvairios nacionalinės komandos, tik skirtingai nuo olimpinių žaidynių, pagrindinis "Classical:NEXT" tikslas yra ne varžytuvės, o tarptautinio bendra(darbia)vimo aikštelės konstravimas", – tikino A.Pakarklytė.

Ji čia pat apgailestavo, kad mūsų šalies menininkų darbams pasiekti platesnius vandenis dažnai trukdo Lietuvoje nesusiformavusi natūrali klasikinės ir šiuolaikinės kompozitorių muzikos industrijos infrastruktūra.

"Trūksta muzikos agentūrų, nepriklausomų vadybininkų, leidybos kompanijų, kurios nuosekliai ir kryptingai dirbtų su aiškiai apibrėžtais kūrybiniais produktais arba keliais vardais ir tokių nevyriausybinių darinių skėtinių organizacijų, kurios plėstų savo narių kompetencijas, gintų interesus, vykdytų atstovavimą ir pan.", – problemas vardijo A.Pakarklytė.

Jos žodžiais, Lietuvai netrūksta festivalių: "Ir iš dalies todėl, kad ši meno festivalizacija sėkmingiausiai įtaiko į Lietuvos kultūros tarybos paramos schemas."

A.Pakarklytės manymu, minėta muzikos sektoriaus dalis Lietuvoje ir toliau išlieka iš esmės valstybinė. "Todėl čia įsigalėjęs principas prašyti, bet ne parduoti, o ką tik minėti trūkstami muzikos industrijos infrastruktūros dariniai paprastai siekia funkcionuoti pagal verslumo arba mecenatystės principus, bet kartu nevengia dalyvauti ir viešojo kapitalo skirstymuose", – pastebėjo LMIC vadovė.

"Classical:NEXT" ne vienus metus bando diskutuoti ir skatinti modelį "versli kultūra". "Bet ar Lietuva yra pasiruošusi muzikos kultūros verslumui ir mecenatystei, ar čia galėtų susiformuoti produktyvūs viešo ir privataus kapitalo junginiai, ar čia galėtų atsirasti kultūros startuolių programa, tai jau kitas, stipriai komplikuotas klausimas", – sakė ji.

Daugiau nei papuošalas

Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) pirmininkas Mykolas Natalevičius antrina A.Pakarklytei ir teigia, kad kokybiška ir tarptautinėse scenose vertinama mūsų šalies menininkų kūryba turėtų sulaukti dėmesio; vienas svarbiausių artimiausių metų veiksmų – rimčiau pažvelgti į pokyčius infrastruktūroje.

"Lietuviškas menas savo kokybe tarptautiniame kontekste atrodo labai gerai. Gaila, kad dar neturime menininkų vadybos, prodiusavimo ir rinkodaros tradicijų. Šioje srityje deficitas didžiausias. Trūksta ir leidyklų, ir meno agentūrų", – pastebėjo LKS vadovas.

Lietuviškas menas savo kokybe tarptautiniame kontekste atrodo labai gerai.

Jo nuomone, sistemingai dirbant šioje srityje, manau, ateityje galima tikėtis įspūdingų rezultatų. "Aišku, per metus ar dvejus sulaukti pokyčių naivu, tačiau jei investuosime ir sistemingai dirbsime, po penkerių ar dešimties metų galime ryškiai sustiprinti savo kūrybinės produkcijos eksportą ir matomumą pasaulyje. Tam reikia strategijos ir susivienijimo", – teigė M.Natalevičius.

Aktualus tampąs ir valstybės kultūros politikos atstovų požiūris į mūsų šalies kūrėjus. "Labai svarbu suprasti ir susidėlioti kultūros politikos prioritetus, kad Lietuvos menininkų sklaida tarptautiniu mastu būtų realiai svarbi. Reikia į kūrybines sritis žvelgti plačiau, kaip į intelektinės industrijos šaką, kuri ateityje gali labai prisidėti ne tik prie tautos gerovės, bet ir prie ekonominių rodiklių augimo. Į menininkų veiklą reikia žiūrėti ne kaip į papuošalus, o kaip į kūrybiškumo sklaidą, kurios vaidmuo ateityje gali labai sustiprėti. Vakaruose jau nemažai metų kalbama, kad menininkai skatina inovacijas ir yra reikalingi tvariam valstybės vystymuisi. Mes turime neatsilikti. Lietuva yra maža šalis ir idėjomis turime būti priekyje, kad būtume konkurencingi. Menininkų svarbos suvokimas yra vienas iš žingsnių ta linkme."

Neišmokę pasisiūlyti

Šiemet "Classical:NEXT" naujus kontaktus jauniesiems Lietuvos muzikams padėjusi megzti Lietuvos muzikos informacijos centro eksporto projekto "Music Lithuania" vadovė Rimantė Sodeikienė džiaugėsi galėjusi tarptautinei muzikos prodiuserių ir vadybininkų auditorijai pristatyti kamerinės muzikos ansamblį "Trio Agora", kuriame – ir du lietuvių muzikantai: pianistas Robertas Lozinskis bei klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, muzikuojantys kartu su violončelininke Natania Hoffman.

Paklaustas, kokią naudą tokie forumai teikia jauniems menininkams, R.Lozinskis tikino: tokie renginiai padeda atlikėjui suvokti, kaip savo kuriamą meną tinkamai siūlyti tikslinei auditorijai. "Mes, jauni muzikantai, nepakankamai atkreipiame dėmesį į šį muzikos pasaulio aspektą. Praleidžiame metų metus tobulindami savo atlikimo įgūdžius, kitaip sakant, savo parduodamą produktą, tačiau beveik nesimokome, kaip tą produktą vėliau parduoti. Man atrodo, tai yra viena priežasčių, kodėl šiuo metu turime tiek daug puikių atlikėjų, visai nekoncertuojančių", – svarstė R.Lozinskis.

Kasmet į tarptautinius muzikos profesionalų forumus vykstantys mūsų šalies atstovai, įgaudami daugiau vertingų žinių ir stebėdami sėkmingus praktinius pavyzdžius, vis ryškiau pristato mūsų šalies muzikinę kultūrą pasauliui. O tai, tikėtina, taps papildoma paskata visoms grandims – nuo kūrėjų iki Lietuvos kultūros politiką formuojančių atstovų – bendradarbiauti ir ieškoti dar atviresnių kelių mūsų šalies kūrybiniam potencialui plėtoti.