- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš beveik 8 dešimtmečius vykęs Antrasis pasaulinis karas amžiams įsirėžė į žmonijos istorinę atmintį. Tačiau apie 1945 metų sausio 30 dieną įvykusią „Wilhelmo Gustloffo“ laivo katastrofą dauguma žmonių nėra girdėję nei karto.
Naujausiame leidyklos „Alma littera“ išleistame lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys romane „Druska jūrai“ nuodugniai ir asmeniškai leidžiamasi į pasakojimą apie šią didžiausią jūreivystės istorijoje tragediją, nusinešusią beveik 10 tūkst. gyventojų, tarp kurių buvo ir ne vienas lietuvis, gyvybes.
Knyga „Druska jūrai“ – tai grožinis istorinės literatūros kūrinys, parašytas remiantis tikrais „Wilhelmo Gustloffo“ nuskandinimo faktais. Beveik penkių tūkstančių vaikų gyvybių pareikalavusi katastrofa, gelbėjimo operacija „Hanibalas“ ir legendinio Gintaro kambario dingimas – visi šie istoriniai įvykiai tampa romano atramos taškais. Autorė teigia, kad šią, kaip ir kitas knygas, parašė veikiau ne ji, o istorija. Nors veiksmas vyksta buvusiose Rytprūsių žemėse, šio romano įvykiai yra ir Lietuvos istorijos dalis.
„Norėdami suprasti dabarties Lietuvą, turime atsigręžti į praeitį. Manau, kad istoriniai faktai yra bejausmiai, tačiau, perteikti per personažų patirtis, jie padeda mums kažką išreikšti. Rašant šią knygą mane labiausiai neramino būtent vaikų ir paauglių bei nekaltų žmonių likimai“, – teigia R. Sepetys.
Kruopščiai jungdama skirtingų veikėjų – lietuvės Joanos, paslaptingo vaikino Floriano, besilaukiančios lenkės Emilijos ir nacių jūreivio Alfredo – istorijas, R. Šepetys atskleidžia daugybės nuo artėjančios Rusijos kariuomenės išsigelbėti bandančių pabėgėlių pastangas patekti į evakuaciją vykdantį laivą. Praeities vaiduokliai, prarasti namai, artimieji bei vienatvė šioje ilgoje kelionėje išsigelbėjimo link suvienija herojus. Tačiau su augančiu artumu pradeda ryškėti ir pavojingos kiekvieno jų paslaptys.
R. Šepetys teigia, jog knygų apie Antrąjį pasaulinį karą prirašyta daug. Nors jas dažnai skaito skaitytojai, kurių valstybės kariavo priešingose pusėse, tačiau visuomet svarbu prisiminti, kad tikrasis karo nugalėtojas yra kančia, neaplenkusi nei vienos dalyvavusios tautos.
Rašydama šį lyrišką ir jautrų romaną, autorė rėmėsi daugybe Baltijos jūroje rastų laiškų ir pasakojimų buteliuose, šešių skirtingų šalių gyventojų pasakojimais bei asmenine savo giminės patirtimi. Skaičiuojama, kad vien 1945 metais Baltijos jūroje žuvo per 25 tūkst. žmonių, tačiau visos „Hanibalo“ operacijos metu nuo puolančios rusų kariuomenės buvo išgelbėta daugiau kaip du milijonai gyventojų. Tačiau knygoje R. Šepetys parodo, kad net tokiu sukrečiančiu laikotarpiu – visuomet lieka vietos vilčiai.
Autorė drąsiai kalba apie karo žiaurumų paliestus žmones – tuos, kuriems pavyko išsigelbėti, ir tuos, kurie tik žinutėmis buteliuose galėjo tikėtis, kad pasaulis vieną dieną sužinos jų istoriją.
„Druska jūrai“ – tai pastanga suteikti balsą tiems, kurie patyrė karo praradimus, bei sujungti skaitytojus į pasaulinę žmonių bendriją, trokštančią mokytis iš praeities.
Knygos „Druska jūrai“ autorė Rūta Šepetys (Ruta Sepetys) gimė 1967 metais Mičigane. Lietuvių kilmės rašytoja skaitytojams yra puikiai pažįstama kaip istorinio „The New York Times“ bestselerio „Tarp pilkų debesų“ autorė. Rašytojos kūryba yra išleista daugiau nei 50 šalių ir išversta į 36 kalbas. Naujausiame grožinės istorijos romane apie tikrą Antrojo pasaulinio karo tragediją R. Sepetys kviečia išgirsti tuos, kurie apie šį tragišką laikotarpį jau nieko patys negalės papasakoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...