Netektis: užgeso operos solisto V. Noreikos gyvybė

Dainavo daugelyje pasaulio scenų

V. Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose, vėliau su tėvais persikraustė gyventi į Vilnių, kur mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1953-1958 m. studijavo LSSR konservatorijoje - solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė). 1957 m. Operos ir baleto teatre pradėjo solisto karjerą, stažavosi Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis. Vėliau šioje scenoje pasirodė dar keletą kartų su ten gastroliavusia Maskvos Didžiojo teatro trupe.

Nuo 1976 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 1993-1994 m., dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela). Grįžęs iš Venesuelos karjerą tęsė Estijoje, kur 1995-1996 m. buvo teatro „Estonia“ Taline dainavimo meistriškumo pedagogas, nuo 1997 m. Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius; nuo 2000 m. dainavimo skyriaus vedėjas.

Dirbęs ir dėstęs užsienyje, nuo 2003 m. V. Noreika tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovu ir pedagogu. Tarp jo mokinių tokie garsūs solistai kaip Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Algirdas Janutas, Sergejus Larinas, Arūnas Malikėnas, Arvydas Markauskas, Laimonas Pautienius, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Bronius Tamašauskas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis ir kiti.

V. Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.

Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių - Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo - operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Josė (Georges'o Bizeto „Carmen“), Wertherio (Jules'o Massenet'o „Werther“), Edgardo, Nemorino (Gaetano Donizetti'o „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky'io (Piotro Čaikovskio „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogo (Giuseppės Verdžio „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossio, Johnsono, Rodolfo (Giacomo Puccinio „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“) ir kitas.

V. Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700. Tenoro partijas atliko G. Verdžio „Requiem“, Ludwigo van Beethoveno „IX simfonijoje“ ir kt. Koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais.

V. Noreika už kūrybą ir nuopelnus įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje - 1991 m. tapo Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės piliečiu, 1995 m. apdovanotas Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės Gedimino 4 laipsnio ordinu, 1995 m. - Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi, 2003 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 2004 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2005 m. - Estijos „Baltosios žvaigždės“ II-ojo laipsnio ordinas, 2010 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“ ir daugelis kitų apdovanojimų.

Atsisveikinimas su operos solistu, profesoriumi V. Noreika vyks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiojoje salėje pirmadienį, kovo 5 d., 9.00-20.00 val., antradienį, kovo 6 d., nuo 9.00 val. Karstas išnešamas antradienį, 13.00 val. Laidotuvės 14.00 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Užuojautą pareiškė šalies vadovai 

Aukščiausi šalies vadovai šeštadienį pareiškė užuojautas dėl vieno garsiausių Lietuvos operos solistų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Virgilijaus Noreikos mirties.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, V. Noreika - viena ryškiausių viso šimtmečio kultūros asmenybių, „talentas, kuris brangino kiekvieną klausytoją ir sugebėdavo pasiekti kiekvieną širdį“.

„Su mumis visada išliks nepakartojamas V. Noreikos tenoras, skambėjęs ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje – atstovavęs geriausioms operos ir kamerinio vokalo tradicijoms bei aukščiausiai jo kultūrai“, - rašoma prezidentės užuojautoje.

Anot šalies vadovės, esame dėkingi V. Noreikai už sukurtą vokalo mokyklą ir daugiau nei keturis dešimtmečius, atiduotus pedagogo darbui, už išugdytą plejadą puikių dainininkų, garsinančių Lietuvą.

V. Noreikos nuopelnai valstybei įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, pražymima prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

„Tai skaudi netektis visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Netekome genialaus dainininko, kuris garsino mūsų valstybę didžiosiose pasaulio scenose. Jo pedagoginio talento dėka, išugdyta daugel puikių muzikų, kurie garbingai tęsia garsaus mokytojo tradicijas. Šviesus Virgilijaus Noreikos atminimas amžiams išliks Lietuvos žmonių širdyse ir visoje mūsų  kultūros istorijoje“,- rašoma premjero Sauliaus Skvernelio užuojautoje.

Užuojautą dėl V. Noreikos netekties jo šeimai, artimiesiems, kolegoms ir kultūros bendruomenei išreiškė ir kKultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

„Nepakartojamas maestro talentas ugdė nacionalinę operą ir ištisas jos gerbėjų kartas. Liūdna ir skaudu netekti nepaprasto žmogaus, mokytojo, kuris ne vienam savo mokiniui padėjo atrasti kelią į garsiausias pasaulio scenas“, – pranešime spaudai sako ministrė.

Užuojautą šeimai, artimiesiems, kultūros bendruomenei pareiškė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.