- LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kariuomenė padarė tai, ko net ir su labai didelėmis pastangomis nebūtų pavykę padaryti diplomatams. Išėję į nežinią, jie sugebėjo įveikti labai pavojingus priešus ir apginti Lietuvos nepriklausomybę“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako vienas iš dokumentinio filmo „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“ autorių Linas Kunigėlis. Vasario 12 dieną per LRT TELEVIZIJĄ stebėkite šio filmo premjerą.
Lietuvos sporto komentatorius, žurnalistas ir vienas iš filmo autorių L. Kunigėlis pasakoja, kad idėja kurti dokumentinį filmą apie Lietuvos kariuomenę gimė atsitiktinai. Kolega iš užsienio, su kuriuo L. Kunigėlis yra pažįstamas jau daugelį metų, turi pomėgį rinkti vaizdo medžiagą apie įvairių šalių kariuomenes. Viename renginyje L. Kunigėlio jis paklausė: „Ką jūs, lietuviai, turite apie savo kariuomenę? Atsiųskite.“
„Pradėjau ieškoti ir pamačiau, kad susisteminto vaizdo kūrinio apie savo kariuomenę neturime. Yra įvairių televizijos laidų, kuriose paliestas vienas ar kitas to laikmečio klausimas, bet nuo pradžios iki galo papasakotos kariuomenės istorijos nėra. Tuomet prisiminiau savo bičiulį Vytarą Radzevičių, kuris yra didžiulis šios temos entuziastas ir tyrinėtojas“, – pasakoja L. Kunigėlis.
Pasak jo, dabar visi kalbame apie didžią Vasario 16-osios datą, bet, kaip filme sako istorikai, tai buvo politinis aktas, valia, kurią reikėjo apginti. Jei ne Lietuvos kariuomenė, vargu, ar dabar kalbėtume apie 100 metų valstybės jubiliejų. Galbūt kalbėtume apie kitokio profilio valstybę.
„Kariuomenė padarė tai, ko net ir su labai didelėmis pastangomis nebūtų pavykę padaryti diplomatams. Išėję į nežinią, jie sugebėjo įveikti labai pavojingus priešus ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Taip jau sutapo, kad datos sutelpa į vienus metus. Paskutinį filmą simboliškai planuojame išleisti lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos kariuomenė minės 100 metų“, – teigia L. Kunigėlis.
Filme „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“ žiūrovai pamatys daug nuotraukų, nes vaizdo medžiagos iš nepriklausomybės karų nėra. Tų laikų Lietuvoje mažai kas buvo filmuojama.
Krašte buvo labai sudėtinga situacija. Filmuota medžiaga atsirado kiek vėliau. Kaip sako V. Radzevičius, ypač džiugina, kad šiame filme yra panaudota daug [medžiagos] iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Šaulių sąjunga, kuri dalyvavo šioje itin sėkmingoje Lietuvos karinėje operacijoje, apie tai sukūrė specialų filmą.
„Krapštymo ir ieškojimo buvo daug. Esu labai dėkingas Lietuvos istorijos archyvui, kurio darbuotojai padėjo šias medžiagas rasti. Ypač smagu [atrasti vaizdą] apie kokį nors istorinį faktą, pavyzdžiui, iš bolševikų atimtą pirmą karinį trofėjų šarvuotį. Jį lietuviai pavadino Žaibu. Kai randi šarvuočio, kuris dalyvauja paraduose, unikalias nuotraukas, tai iš tiesų jaudina“, – teigia V. Radzevičius.
Pirmąją dokumentinių filmų ciklo „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“, skirto Lietuvos kariuomenės 100-mečiui, dalį žiūrėkite vasario 12 dieną 22:20 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...