Po dvejų metų gedulo Negyvojoje jūroje – akinanti „Druskos nuotaka“

Kas nutinka dvejiem metams Negyvojoje jūroje panardinus juodą suknelę? Daug kas! Tokį akinančio grožio eksperimentą surengė Izraelio menininkė Sigalit Landau.

„Druskos nuotaka“ pavadinta jos aštuonių dalių nuotraukų serija buvo pristatyta „Marlborough“ šiuolaikinio meno galerijoje Londone. 2014-aisiais S. Landau į jūrą panardino juodą suknelę ir nuolat fiksavo jos neįtikėtiną transformaciją – kaip druskingas Negyvosios jūros vanduo ją pamažu puošia baltutėliais kristalais. „Atrodo kaip sniegas, kaip cukrus, kaip mirties glėbys“, – sakė eksperimento kūrėja.

S. Landau prisipažino buvusi įkvėpta mistinės Simono Anskio dramos „Dibukas“, paremtos tradicine žydų sakme. Jos centre – jauna mergina, kurią ruošiamasi prievarta ištekinti nepaisant to, kad jos jausmai skirti netikėtai dingusiam vaikinui. Vestuvių išvakarėse ją apsėda paslaptingai mirusio mylimojo dvasia – apsėdimo kontekste savotiškai įkūnijama amžinos meilės idėja. „Dibukas“ žydų folklore reiškia „nuogą sielą“, kuri, palikusi mirusiojo kūną, neiškeliauja į aną pasaulį, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną ir sielą. Taip simboliškai menininkė S. Landau gedulą sumanė transformuoti į džiaugsmą – gedulo drabužį paversti nuotakos suknele.

Kaip atskirą skulptūrą ji taip pat sukūrė „Mažąją druskos nuotaką“ – pamergės suknelę.

 

 

 

Tai – ne pirmas kartas, kai S. Landau pasinaudoja Negyvosios jūros kuriamąja galia savo meniniams projektams. 2005-aisiais ji sužavėjo projektu, kuriame pasirodė nuoga Negyvojoje jūroje su 500 arbūzų „spirale“. 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių