- Aldona Steponavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Šiandien gyvename dalyvavimo kultūroje – kiekvienas iš mūsų yra ir turinio kūrėjas, ir jo vartotojas", – teigia Vilmantė Liubinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros profesorė.
Nors šiandien visi esame rašytojai ir skaitytojai – skaitome ir rašome visą dieną, anot mokslininkės, vienareikšmiškai teigti, kad žmonės tapo raštingesni, negalima.
Knyga per šešias savaites
50 minučių. Pasak 2016 m. paviešinto tyrimo, būtent tiek laiko žmonės kasdien praleidžia skaitydami žinias socialiniuose tinkluose. Atsakydami į nuolat skambančius paverkšlenimus, kad žmonės šiandien skaito mažiau, mokslininkai teigia – ne mažiau, o kitaip. Produktyvus tinklaraštininkas per pusantro mėnesio publikuoja 64 tūkst. žodžių, t.y. visą knygą.
"Anksčiau skaityti reiškė atsivertus knygą perskaityti ją nuo pirmo iki paskutinio puslapio, o šiandien skaitoma beveik visą dieną, tačiau vartomi ne popieriniai, o virtualūs puslapiai. Informacija skenuojama, ieškant žmogų dominančių pranešimų. Rašoma šiandien daug daugiau nei anksčiau – didžiąja dalimi šiuolaikinis žmogus bendrauja rašydamas", – teigia prof. V.Liubinienė. Mokslo žurnalo "Kalbų studijos" vyriausioji redaktorė mano, kad šiuolaikiniam žmogui apibūdinti geriausiai tinka terminas "prosumer" (angl. producer + consumer – kūrėjas ir vartotojas), kuriam atitikmens lietuvių kalboje kol kas nėra.
Kalba – tai ir vaizdai
Pasak V.Liubinienės, nors šiandien gana populiaru baimintis dėl to, kad technologijos keičia mūsų gyvenimą, negrįžtamai iškraipo kalbėjimo ir rašymo įpročius, kalba, tokia, kokią mes ją žinome, neišnyks.
"Kalba labai nesikeičia – ji tiesiog vystosi", – sako V.Liubinienė. Ji cituoja šiuolaikinius lingvistus, kurie teigia, jog egzistuoja skirtingi kalbos registrai: interneto kalba, šnekamoji, oficialioji, rašytinė kalba.
"Interneto kalba yra labai įdomus reiškinys – ji yra žaisminga, ją sudaro ne tik žodžiai, bet ir vaizdai, kuriuos lingvistams tampa įdomu tyrinėti. Tačiau mūsų nusistovėjusi kalba tiesiog gyvena savo gyvenimą ir labai nesikeičia. Yra skirtingi kalbos registrai ir, mano nuomone, žmonės puikiai atskiria, kada tinka vartoti interneto kalbą su emociniais ženkliukais ir kitais pašmaikštavimais, o kada – standartinę kalbą", – teigia KTU profesorė.
Raštas – konservatyvesnis
Paklausta, ar ilgainiui neįvyks taip, kad visi žmonės kalbės tam tikra anglų ar kitos kalbos atmaina, V.Liubinienė neatmeta tokio scenarijaus.
"Toks procesas yra globalus ir neišvengiamas – juk ir Lietuvoje turime vadinamąjį Vilnijos dialektą, tuteišų tarmę, kurioje lietuvių kalbos yra labai nedaug", – teigia V.Liubinienė.
Profesorės teigimu, šnekamoji kalba yra atviresnė pokyčiams nei raštas: kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo daugiau įvairių žodžių įterpia į savo kalbėseną.
"Kalba yra panaši į žaidimą. Skirtingų kalbų žodžiais gali perteikti skirtingas reikšmes, tokia kalba nerašome oficialių raštų, tačiau neretai ją vartojame rašydami internete. Yra toks angliškas terminas "netspeak", kurį mes, lingvistai, esame išsivertę kaip tinklakalbę. Tinklakalbė – labai artima šnekamajai kalbai", – mano V.Liubinienė.
Net ir kinas yra tekstas
Skaitmenizacija keičia visą mūsų kultūrą, o teksto sąvoka šiandien apima daug daugiau nei tik žodžius. Pasak profesorės, anksčiau tekstą supratome tik kaip lingvistinį vienetą, o šiandien jis apima viską, kas perteikia žinią: vaizdą, garsą, žodžius.
"Net ir kiną galima skaityti kaip tekstą. Tai naujųjų medijų kalba, kuri apima ne tik lingvistinį, bet ir paralingvistinį lygmenį", – pasakoja V.Liubinienė, KTU studijų programos "Naujųjų medijų kalba" dėstytoja.
Medijų raštingumas – tokio daugialypio teksto skaitymas ir kūrimas – pasak profesorės, yra vienas iš svarbiausių įgūdžių šiuolaikiniam žmogui.
Profesorės teigimu, šiandien linijinį skaitymą pakeitė fragmentiškas, sakinį keičia trumpieji filmai, o teksto sąvoka išsiplėtė tiek, kad apima ne tik lingvistinius, bet ir paralingvistinius (vaizdo, garso) elementus. Ir nors ji sutinka, kad žmonės šiandien skaito ir rašo tikriausiai daugiau nei bet kada anksčiau, vienareikšmiško atsakymo, ar žmonės dėl to tampa protingesni, o gal, atvirkščiai, nukenčia jų loginis mąstymas, V.Liubinienė neduoda. Beje, kol kas šio atsakymo pateikti negali ir neuromokslas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai5
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas3
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti14
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...