- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje, teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.
„Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug“, – teigia G. Frišmantaitė.
– Kokie buvo Jūsų įspūdžiai nuvykus į Australiją? Ar greitai pripratote prie aplinkos, supančių žmonių? Kokie kultūriniai skirtumai jus labiausiai nustebino?
– Įspūdžiai, be abejo, puikūs. Nuo pat pirmos minutės buvau apsupta labai malonių, įdomių, veiklių žmonių. Pažintis su Australija prasidėjo jau kitą dieną po kelionės. Mokyklos vadovė, kurioje atlikau „Erasmus+“ praktiką, Nemira Stapleton su vyru parodė didelę dalį Adelaidės. Iš tiesų prireiktų didelio sąrašo, norint paminėti žmonių vardus, su kuriais teko bendrauti, būti pakviestai į svečius ar kelionę, kai beveik kiekviena diena nuo ryto iki vakaro buvo suplanuota. Būtent tokia aplinka leido jaustis labai ramiai. Tikriausiai daug reikšmės turi asmeninės savybės, tačiau aš čia jaučiausi labai gerai jau nuo pat praktikos laikotarpio pradžios, aplinka bei veikla man nepaprastai patiko. Kalbant apie kultūrinius skirtumus, pastebėjau, kad žmonės Australijoje yra nepaprastai atsipalaidavę, niekur neskuba ir dažnai mėgaujasi akimirkomis, šypsosi, na, bent didžioji dalis mano sutiktų žmonių yra būtent tokie.
– Kodėl pasirinkote būtent šią praktikos vietą?
– Pamačiusi informaciją apie tarptautinės praktikos galimybę lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, smalsumo vedina peržiūrėjau šalis bei reikalavimus ir kiek nusivyliau pamačiusi, kad dauguma galimų praktikos vietų reikalauja pedagoginio išsilavinimo, įgūdžių, susijusių su šia sritimi. Atsižvelgiant į tai, kad mano studijų kryptis – sociologija ir antropologija, mane sudomino vienintelė vieta – Adelaidės lietuvių mokykla, kuri ieškojo studento, kuris turėtų realios praktikos darbe su vaikais, besidomintis visuomene, Lietuvos kultūra ir norintis perduoti tai vaikams Australojoje. Neturėdama daug vilčių tiesiog nusprendžiau pabandyti, visa tai man atrodė labai artima, nes kiek ankščiau dalį laiko skyriau savanorystei: teko išbandyti vadovės pareigas vaikų stovykloje, lankiau sergančius vaikus ligoninėse, globos namuose, taip pat prisidėjau prie daugelio kitų veiklų, gerumo akcijų.
Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug.
Kaip minėjau, tikrai neturėjau daug vilčių, tiesiog labai norėjau bent jau pabandyti, ir man pasisekė. Kai vėliau kalbėjau su mokyklos vadove, jos teigimu, pasirinkimą priimti mane į praktikos vietą lėmė tai, jog aš turėjau realios praktikos, jiems svarbiausia yra patirtis ir gebėjimas ją perduoti aplinkiniams.
– Papasakokite apie savo darbo dieną, kokiomis veiklomis užsiimdavote?
– Kiekviena diena buvo labai skirtinga, nes buvau labai įsitraukusi į visos lietuvių bendruomenės bei mokyklos veiklas. Mokykloje turėjau dvi grupes mokinių, kurių amžius svyravo nuo 5-erių iki 12-likos metų. Vieną grupę sudarė mažesni vaikai, kitą – vyresni. Pamokų metu mokėmės lietuviškų dainų, tautinių šokių. Taip pat skaitėme, rašėme, mokėmės faktų apie Lietuvą, jos kultūrą, geografiją ir kt. Tuo tarpu suaugusių lietuvių grupę mokiau lietuvių kalbos, pasakojau apie esamą padėtį Lietuvoje, jos kultūrą.
Itin vertinu galimybę sudalyvauti Europos Sąjungos (ES) ambasados Australijoje (angl. Delegation of European Union in Australia) vizite, kurio metu teko pabendrauti su švietimo ir viešųjų ryšių skyrių vadovais bei ten praktiką atliekančiomis praktikantėmis iš Prancūzijos, Nyderlandų. Kalbėjomės apie tarptautinių mainų praktikas ir dalijomės turima patirtimi, taip pat aptarėme sudaromas sąlygas studijuoti skirtingose šalyse, tarptautinių praktikų suteikiamas galimybes ir naudą jaunam žmogui. Praktikos metu buvau pakviesta ir į Adelaidės radijo laidą, vedamą lietuvių kalba. Interviu metu turėjau pristatyti save, savo miestą, universitetą, tikslus, papasakoti apie vykdomas veiklas.
– Ar atlikdama praktikos užduotis taikėte studijų VDU metu įgytas žinias?
– Visi įgūdžiai, gauti studijų metu, buvo reikalingi, nes mano specialybė yra gana plati. Sociologinis kritinis mąstymas jau suformuotas ir, manau, jis niekada neišnyks iš mano sąmonės. Būdama Australijoje pastebėjau daug įdomių dalykų, susijusių su žmonių mąstymu, Lietuvos, jos kaitos, skirtingo gyvenimo būdo suvokimu, tam tikrų vyraujančių stereotipų. Be abejo, šie dalykai yra neišvengiami ir labai diskutuotini, man pačiai kyla daug klausimų, kurie slypi už, atrodo, savaime suprantamų dalykų, tokių kaip socialinių jėgų, visuotinių taisyklių, visuomenės normų įtakos žmonių elgesiui ir pan.
– Kaip vertinate įgytas žinias, ar manote, kad jos pravers ateityje Jūsų profesinėje veikloje? Kokias matote ateities perspektyvas, susijusias su Jūsų praktika?
– Naujos žinios ir patirtys visuomet praverčia. Dar nesu tikra dėl savo tolimesnių planų, susijusių su profesine veikla, planuoju tęsti magistro studijas, bet nesu tikra, ar toliau gilinsiu žinias sociologijos srityje, ar kur kitur.
– Kaip ir kur radote informaciją apie tokią praktikų galimybę? Kodėl susidomėjote?
– Istorija labai paprasta. Rengdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą ir norėdama minutei atitraukti mintis nuo darbų, praktikos galimybę pastebėjau „Facebook“ socialiniame tinkle, VDU Sociologijos ir antropologijos paskyroje. Internetinį puslapį atsiverčiau tik smalsumo vedina, anksčiau tokių galimybių nesvarsčiau ir neturėjau planų, susijusių su praktika. Tiesiog tuo metu mano gyvenimo etapas buvo įdomus, galvoje sukosi mintys, ką reikės veikti toliau, pabaigus bakalauro studijas, bet viskas susidėliojo taip, kaip reikėjo, todėl esu be galo laiminga.
– Ką patartumėte kitiems studentams, kurie mąsto apie tokią praktikos galimybę?
– Patarčiau nepraleisti progos ir dalyvauti, nes tai tikrai nuostabi nauja patirtis, tokios galimybės leidžia tobulėti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti. Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug.
Adelaidės lietuvių mokyklos vadovės N. Stapleton komentaras
Adelaidės lietuvių mokyklos vadovė teigia, kad studentai iš Lietuvos Australijos lietuvius supažindina su šiuolaikine lietuvių kalbą – tai didelė nauda mokytojams, be to, skirtingi akcentai yra naudingi vaikų klausai, o jauni veidai sudomina vaikus, skatina mokintis lietuvių kalbos, tuo tarpu nutolusius tėvus skatina prisiminti savo šaknis.
„Mūsų mokyklos mokiniai silpnai moka lietuvių kalbą, todėl svarbu juos lavinti pasitelkiant kuo daugiau praktikinių užsiėmimų: dainų, šokių, vaikiškų žaidimų, pasakų skaitymo. Be abejo, praktikantas turi mokėti prisitaikyti prie nepažįstamų sąlygų“, – teigia Nemira Stapleton. Anot mokyklos vadovės, VDU absolventė puikiai reprezentavo universitetą ir Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas10
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?63
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...