- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vietoj istorinės tapybos – koliažo principu integruotas naujai nupieštas Švč.Mergelės Marijos veidas, apkaustų ertmės užpildytos skudurais, o jie patys padengti priemaišų ir dažų mišiniu. Tokį nežinomo pirmtako broką teko pašalinti Šaukoto Šv.Trejybės bažnyčios paveikslą tvarkiusiam restauratoriui.
Netikėtas atradimas
Medinę Radviliškio rajone esančią Šaukoto Šv.Trejybės bažnyčią savo lėšomis apie 1767 m. pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius. Prie kelio Šeduva–Šiluva stovinti bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano. Ji buvo tvarkyta jau prieš kelerius metus, o šiemet spalį priimti dar 2019-aisiais pradėti bažnyčios paveikslo „Švč.Mergelė Marija su vaikeliu“ konservavimo ir restauravimo darbai.
Paveikslas tyrinėtas rentgenografiškai, nustatyta, kad po pertapymais yra išlikę ankstesnis tapybos sluoksnis.
Kaip pasakojo paveikslą restauravęs aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Mantas Matuiza, pirminės apžiūros metu jo būklė buvo labai prasta.
„Paveikslo tapybą dengė neaiškios sudėties tūriniai aptaisai. Viskas buvo pertepta storu grunto sluoksniu ir net kelis kartus perdažyta siaubingai nekokybiškais sidabriniais dažais. Dažų mišinyje buvo labai daug nešvarumų ir priemaišų, todėl paviršius buvo šiurkštus ir nelygus“, – pasakojo restauratorius.
Matomos tapybos detalės taip pat kelis kartus storai nekokybiškai pertapytos. „Ant Marijos veido buvo užklijuotas ant popieriaus lapo nutapytas kitas veidas. Nuėmus pasimatė autentiškas veidas. Pradžioje paveikslas atrodė menkavertis, tačiau, padarius tyrimus ir palaipsniui restauruojant, pradėjo ryškėti nuostabus senosios dailės darbas“, – apie atradimus pasakojo M.Matuiza.
Subjaurotas: paveikslo detalės prieš ir po restauravimo. / M. Matuizos nuotr.
Rūdys ir skudurai
Išėmus iš altoriaus ir atvežus į Vilniaus dirbtuves pirmiausia buvo nuimti autoriniai prastos būklės rėmai. Sutvirtintas aptaisų paviršius, atsargiai nuimti paveikslą dengiantys aptaisai. Jų pakraštėliai buvo tankiai prikalti vinutėmis, kurių neįmanoma buvo ištraukti nepažeidus aptaisų, tad buvo nuspręsta frezuoti aplink kiekvieną vinutę ir visą aptaisų perimetrą.
Pasak restauratoriaus, nuėmus aptaisus pasimatė susibangavęs, apkirptas, patamsėjęs ir vinimis prikaltas paveikslo fragmentas su byrančia tapyba. Po aptaiso iškilimais buvo pridėta susuktų skudurų.
Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atkurtas autentiškas koloritas ir tapybos kompozicinės detalės.
Ištrauktos surūdijusios vinutės, nuvalyti nešvarumai, dezinfekuota, ištiesintas pagrindas, sutvirtinta tapyba, užtaisytos skylutės ir įplyšimai. Nuvalius nugarinę paveikslo pusę ir atlikus paruošimo darbus paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir užtemptas ant naujo, paslankios konstrukcijos porėmio. Tada buvo gruntuotos ištrupėjusios tapybos vietos ir paveikslo kraštai.
„Žingsnis po žingsnio nuo rankų, kojyčių ir veidų mechaniškai pašalinti keli užtapymų sluoksniai. Restauraciniu gruntu atkurtos tapybos netektys. Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atkurtas autentiškas koloritas ir tapybos kompozicinės detalės“, – pasakojo M.Matuiza.
Ankstyvesnio restauravimo metu apkirptas paveikslo fragmentas atgavo mechaninį tvirtumą, pirminę išvaizdą, meninę ir dvasinę vertę.
Atkurtas ir sutvirtintas
„Restauruojant unikalius ir retai aptinkamus aptaisus, padarytus iš kartono, buvo didžiausias iššūkis nuo jų paviršiaus nuvalyti storą grunto sluoksnį, uždažytą sidabriniais dažais. Šildant paviršių, gruntas suminkštėdavo ir mechaniškai, skalpelio galiuku buvo šalinamas nedideliais zondeliais. Po storu bordiniu sluoksniu pasimatė autentiškas, auksuotas, sidabruotas, poliruotas paviršius su iškiliais gėlių motyvais. Restauraciniu gruntu buvo užpildytos didelės autorinio grunto netektys, pagal galimybes atkurti augaliniai motyvai, padengta polimentu, trintu auksu ir sidabru, viskas poliruota. Pakraščiuose esančios kartono skylutės užpildytos kartono miltų ir tilozės mišiniu“, – apie sudėtingus restauravimo etapus pasakojo specialistas.
Marijos ir Vaikelio karūnos buvo drožtos iš medienos. Ankstyvesnio restauravimo metu jos buvo uždažytos bronziniais dažais, kurie buvo oksidavęsi ir patamsėję. Atlikus tyrimus ir padarius bronzos valymo zondelius paaiškėjo, kad jų autentiškas paviršius padengtas polimentiniu auksavimu ir sidabravimu. Restauravimo metu bronziniai dažai buvo pašalinti. Kreidinis gruntas sutvirtintas, atkurtos jo netektys. Nusitrynusios vietos padengtos trintu auksu ir sidabru.
Siekiant apsaugoti restauruotą paveikslą, pagamintas atskiras fanerinis skydas, jis aptrauktas vyšninės spalvos audiniu, skyde išpjautos ertmės veidams, rankoms, kojytėms. Skydas pritvirtintas prie restauruoto paveikslo rėmų, tada ant skydo uždėti ir pritvirtinti aptaisai, karūnos ir naujai išdrožtos paauksuotos žvaigždutės. Vėliau skydas priglaustas prie paveikslo ir pritvirtintas. Po restauracijos meno kūrinys įgavo ekspozicinę išvaizdą. Jis buvo nuvežtas ir sumontuotas į dešinįjį Švč. Mergelės Marijos altorių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pateiktas Kultūros pagrindų įstatymo projektas2
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį parlamentui pateiks ne vienus metus rengtą Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė1
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
„Poezijos pavasario“ laureatu tapo V. Kaziela2
60-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, publicistas Vytautas Kaziela. ...
-
Saksofonininkas L. Pilkauskas: atrodo, saksofonas tapo mano kūno dalimi
Leonardas Pilkauskas – aranžuotojas, orkestruotojas ir saksofono virtuozas, žaidžiantis ne tik muziką, bet ir gyvenimą. Kaip pats sako, visas jo gyvenimas pilnas improvizacijos ir netikėtumų. Štai dirbdamas prie naujausio albumo Leonardas ...
-
Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais
Kėdainių ir Kretingos bažnyčiose esančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais. ...
-
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei: laukiama rekordinio dalyvių kiekio3
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei šią vasarą – jubiliejinei 100-ajai dainų šventei. Laukiama rekordinio kiekio dalyvių. Anot organizatorių, viešbučiai jau užpildyti, mokyklos taip pat, tad ar liks vietų svečia...
-
Prezidentas įteikė apdovanojimus mamoms ir globėjoms iš visos Lietuvos9
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį, Motinos dienos išvakarėse, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 51 mamą ir globėją, pranešė prezidentūra. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros ministrai pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą8
Stokholme viešintis Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius
Metus I. Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje veikiantis knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius. Bendraminčiai susitinka kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį. Jų ratas kol kas nėra labai gausus...