Turkų rašytoja: širdies gilumoje vis tiek esu klajūnė

Viena žymiausių šių dienų turkų rašytojų Elif Shafak – netipiška musulmonė: baigė politologijos, tarptautinių santykių ir lyčių studijas, yra populiari viešųjų kalbų sakytoja, rašo straipsnius aktualiomis politinėmis temomis. Ištekėjusi, tačiau vyras gyvena Stambule, ji su vaikais – Londone, nes nenori varžyti vienas kito laisvės.

Ir žavisi, ir persekioja

"Būti rašytoja Turkijoje reiškia, kad per vieną žandą gauni antausį, o į kitą esi bučiuojama", – yra pasakiusi Elif Shafak. Jos knygomis labiausiai žavisi ir autografų pasiimti susirenka feministės, liberalai, moterys su hidžabais, sufijai, kurdai, žydai, armėnai, graikai ir kitų mažumų atstovai. O gimtosios šalies politinis elitas ją įžeidinėja ir šmeižia. Sulaukia ir represijų.

2006 m. ji buvo apkaltinta turkiškumo įžeidimu knygoje apie armėnų genocidą "Stambulo pavainikis" ir teisiama. Jai grėsė treji metai kalėjimo, teko samdytis asmens sargybinius, nes vyko protesto akcijos, kurių metu buvo spjaudoma į jos portretus. Laimė, pavyko apsiginti. "Menininku Turkijoje būti nėra paprasta, tai prilygsta nuolatinei kovai. Jei esi moteris, ji dar sunkesnė", – teigia Elif.

Savo romanuose rašytoja gilinasi į Turkijos visuomenės sandarą ir psichologiją, nori parodyti, kad politinių batalijų vyksta ir miegamuosiuose, ir virtuvėse. Jos nuomone, rašytojas negali gyventi kokone, turi kalbėti apie neteisybę, mesti jai iššūkį, leisti pasisakyti tiems, kurie yra nutildyti. Ypač jei jis yra iš šalies, kurioje demokratija pažeista. Negali būti apolitiškas, jei rūpi, kaip elgiamasi su žmonėmis.

45-erių E.Shafak jau suspėjo parašyti trylika knygų, tarp jų – devynis romanus, jie išversti į 47 kalbas, pelnė ne vieną apdovanojimą. Įsprausti į žanro rėmus juos sunku, nes juose susipina istorinės, geografinės ir politinės temos, kalbama apie kartų, lyčių, kultūrinius skirtumus pasitelkus magiškąjį realizmą ir misticizmą. Be to, rašytoja yra labai aktyvi lektorė, turi savo skiltis populiariuose laikraščiuose.

Valkatos natūra

Žinomos moters gyvenimo istorija taip pat verta rašytojo plunksnos. Šiuo metu ji gyvena Londone, viena su dviem savo vaikais. O jos vyras, žurnalistas, su kuriuo nėra išsiskyrusi, pasiliko Turkijoje. "Jo natūra – žemdirbio, o mano – valkatos", – paprastai paaiškina tokį bendru sutarimu priimtą sprendimą. Jai buvo pernelyg ankšta patriarchališkame Stambule, o jis būtų blogai jautęsis kur nors kitur.

Kompromisas tenkina abu. Vaikai dažnai skrenda pas tėtį, Elif taip pat dažnai ten lankosi, susitinka ne tik su vyru, bet ir su močiute, mama. Tačiau savo namais laiko Didžiosios Britanijos sostinę, kur įsikūrė prieš ketverius metus. Prieš tai, jau po vedybų, ji gyveno JAV. Norint susitikti, sutuoktiniams tekdavo 26 valandas praleisti lėktuve sutinusiomis kojomis ir krentant iš nuovargio.

Kelionių trauka, ko gero, užkoduota jos genuose. Elif gimė Prancūzijoje, Strasbūre. Abu tėvai turkai, susipažino studijuodami, buvo idealistai, pasinėrę į bohemišką gyvenimą. Tėvas baigė filosofijos studijas, o mama, nusprendusi, kad laimei pakanka meilės, mokslus metė. Neilgai trukus po dukters gimimo jie išsiskyrė. Rašytojos tėvas liko Prancūzijoje, sukūrė kitą šeimą, dukra su mama grįžo į Turkiją.

Buvo sunku be išsilavinimo, darbo, pinigų, su mažu vaiku ant rankų. Padėtį taisyti ėmėsi močiutė: ji padrąsino mamą tęsti filosofijos mokslus, pažadėjusi padėti auginti dukrą, ragino ją būti savarankišką, siekti karjeros, užsidirbti. Jų trijų moterų šeima konservatyvioje turkų musulmonų aplinkoje, kur šeimos galva be menkiausių abejonių buvo vyras, švelniai tariant, atrodė keistai.

Vienišos godos

Močiutę ji vadino mama, o tikrą motiną – didžiąja sese. Elif prisimena, kad prižiūrima močiutės jautėsi labai vieniša. Mama daug laiko skyrė studijoms, todėl Elif pasinerdavo į fantazijų pasaulį, knygos buvo geriausi jos draugai. Dėl to ir pradėjo rašyti. Kasdienybė buvo ypač nuobodi, monotoniška, o savo susikurtame spalvingesniame pasaulyje mergaitė jautėsi geriau.

Menininku Turkijoje būti nėra paprasta, tai prilygsta nuolatinei kovai. Jei esi moteris, ji dar sunkesnė.

Mama studijavo lingvistiką, išmoko daug kalbų ir tapo diplomate. Jos darbo vieta nuolatos keitėsi, Elif visur keliavo kartu. Dalis jos vaikystės prabėgo Madride, tad ispanų kalba tapo jos antra gimtąja, paskui Amane. Sulaukusi dvidešimties, ji viena sugrįžo į Stambulą, tikėdama, kad šis miestas ją šaukia. Buvo įsimylėjusi jį, todėl viską matė pro rožinius akinius, žavėjosi kiekviena smulkmena.

Bet greitai pajuto, kad čia jaučiasi blogai – buvo per daug chaoso. Tada atsidėjo kūrybai, vieną po kitos rašė knygas, tikėdamasi tapti pripažinta autore gimtojoje šalyje. Jai sekėsi, sulig kiekvienu nauju kūriniu augo skaitytojų ir gerbėjų ratas, stiprėjo ryšys su jais. Tačiau to nepakako, trūko laisvės, saviraiškos galimybių, slėgė politikos daroma įtaka menui.

Vieną dieną, pavargusi nuo visko, išskrido į Ameriką. Gyveno Bostone, Mičigane, Arizonoje. Studijavo universitetuose, iš pradžių tarptautinius santykius, vėliau įgijo magistro laipsnį lyčių lygybės srityje, dar vėliau baigė politinių mokslų doktorantūrą. Dažnai lankė mamą ir močiutę. Jautėsi vieniša, bet per daug nekreipė dėmesio, rašytojai dažnai būna nesocialūs ir jiems tai netrukdo.

Netikėjo, kad sukurs šeimą

Daug kas galvojo, kad dėl tokio gyvenimo būdo jai bus sunku susirasti vyrą, širdies gilumoje ir pati taip manė. Tačiau sutiko vyrą, turką – labai švelnią, feministiškai mąstančią sielą. Jis Elif išmokė daug naujų dalykų apie grožį, meilę, nušvietė jos kasdienybę. Rašytoja juokiasi, kad mainais jis gavo iš jos chaosą, jie kasdien ginčijosi dėl visko, pradedant tikėjimu ir baigiant likimu.

Pagaliau, išsekę nuo filosofavimo, nuomonių skirtumų, nusprendė išsiskirti. Po poros metų, įsitikinę, kad vis dar myli vienas kitą, kad tapo protingesni ir ramesni, ne tokie kategoriški, susituokė. Vestuvės įvyko Berlyne, kuris buvo pasirinktas neatsitiktinai, o kaip simbolis – ne tik dviejų Vokietijų, bet ir dviejų žmonių, kurie buvo kuriam laikui išsiskyrę, susivienijimo, susijungimo.

Po vedybų E.Shafak grįžo į Arizoną, o jos vyras į Stambulą. Jiems tai atrodė visai natūralus sprendimas, nes jis buvo labai prisirišęs prie gimtojo miesto. O ji vis dar troško klajoti. Mylėdami vienas kitą suvokė, kad visgi yra labai skirtingi ir jei vienas kitą bandytų pakeisti, vienas dėl kito aukotis, nieko gero neišeitų. Tai buvo meilės, pasitikėjimo, laisvės paktas, aiškina rašytoja.

Ir jis veikė. Bent kurį laiką. Kol vieną dieną Elif suprato, kad laukiasi. Močiutė tai sužinojusi apsidžiaugė, kad anūkė pagaliau grįš ir susitvarkys gyvenimą. Ir Elif iš tiesų bandė. Abu jos vaikai gimė Stambule. Taip pat – ir trys romanai. Gyvenimas kartu su vyru ir vaikais savame name buvo gražus, bet ribojantis, nepatogus. Jai reikėjo erdvės, jam – taip pat.

Apkaltinta egoizmu

Žinoma rašytoja pasakoja, kad motinystė pakeitė jos asmenybę, išplėtė širdį, perprogramavo smegenis, iš naujo išmokė begalės dalykų. Tuo metu ir Stambulas buvo pasikeitęs į gerąją pusę, bet visgi po tuo trapiu paviršiumi slypėjo tos pačios problemos, dilemos, iššūkiai. "Širdies gilumoje vis tiek esu klajūnė", – atvirai pasakoja. Tai paskatino prieš šešerius metus išvykti į Londoną.

Naują gyvenimo etapą moteris pradėjo tuščioje vietoje. Vaikai lanko puikią mokyklą, kurioje gaus gerą išsilavinimą, mokosi būti pasaulio piliečiais ir gyventi turėdami dvejus namus skirtinguose miestuose. Žinoma, kai reikia atsisveikinti su tėčiu, jiems būna liūdna, tačiau grįžę pasineria į savus džiaugsmus. Elif džiaugiasi, kad sprendimą gyventi atskirai priėmė, kol jie buvo maži.

Rašytojos gyvenimo būdas gimtojoje šalyje vertinamas kritiškai. E.Shafak kaltinama, kad elgiasi lyg būtų vyras, yra pernelyg didelė egoistė, kuriai nerūpi šeima, kad nesugeba būti gera žmona. Emigracija į Londoną sulaukus 39-erių, su dviem mažais vaikais, buvo iracionalus žingsnis, pripažįsta ji. Turkijoje susidoroti su kasdienėmis buities užduotimis būtų lengviau, nes greta yra vyras, kiti giminės.

Tačiau kosmopolitiška Didžiosios Britanijos sostinė su savo laisve, įvairove išlaisvina intelektualiai ir dvasiškai. "Aš jaučiuosi tiek pat stambulietė, kiek londonietė. Viena mano dalis yra iš Vidurio Rytų, kita prisirišusi prie Viduržemio jūros regiono, kuriame gyvenau. Pagal savo idealus, mąstymą esu europietė. O bendrai – globalios dvasios", – kalba apie savo tapatybę.


Elif Shafak mintys

Apie vaizduotę. Iš rašytojų dažniausiai tikimasi, kad jie turi pasakoti apie gentį, iš kurios yra kilę, apie savo tautą. Bet aš esu daug daugiau nei vien turkė.

Apie įkvepiančius žmones. Man nepatinka herojai. Todėl aš mokausi iš žmonių, gyvų ir mirusių – rašytojų, filosofų, mistikų.

Apie darbą. Dažnai sulaukiu klausimo, ar svarbiau ambicijos, ar talentas? Atsakau, kad svarbiausias yra darbas, darbas, darbas.

Apie žodžio laisvę. Labiausiai įkvepia poreikis kovoti su neteisybe. Noriu, kad tie, kurie yra nutildyti, galėtų kalbėti.

Apie savybes, kurios labiausiai erzina. Tai prietaringumas, neapykanta, bandymas kitiems primesti savo požiūrį.

Apie didžiausią šių laikų iššūkį. Tai yra tautinis fanatizmas, kuris moko, kad mes visi priklausome tam tikrai genčiai ar tautai, ir esame saugesni, kai mus supa tokie patys, kaip mes. Toks požiūris pavojingas, nes veda į nacionalizmą, ksenofobiją, religinį fundamentalizmą.

Apie kasdienius įpročius. Keliuosi vėlai, su malonumu ilgai geriu kavą. Mėgstu vyną. Daug vaikštau, o rūkyti mečiau prieš 12 metų.

Apie tai, ko neturi, bet norėtų turėti. Man labiausiai trūksta kantrybės.

Apie prabangą, kurią sau leidžia. Sąsiuviniai ir pieštukai. Jų man nebereikia, nes rašau kompiuteriu, bet man taip patinka kanceliarinės prekės.

Apie vietą, kur jaučiasi laimingiausia. Istorijų, kurias pasakoju, pasaulyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
protinga,protaujanti,grazi;sukelianti pavyda vidutinybems,;bet jos gyvenimas yra labai pavojuje jos gimtoje Turkijoje,,nuostabi moteris -MAMA.

Jūratė

Jūratė portretas
Puikus straipsnis,turkų rašytojai tikrai užima svarbią vietą knygų pasaulyje.

Tai

Tai portretas
Tai kad nepanasi i turke matyt turi slavisku genu idomu butu patikrinti dnk
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių