Valdovų rūmams ypatinga išeivijos lietuvio dovana – J. K. Vazos portretas

Londono aukcione Sotheby’s įsigytą portretą muziejui padovanojo Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis lietuvių išeivijos teisininkas, mecenatas Donatas Januta, pranešė Valdovų rūmų muziejus. Portretas nupirktas už maždaug 17 tūkst. dolerių.

„Norėjau prisidėti prie mūsų svarbių kultūros ir paveldo vertybių grąžinimo į Lietuvą, kad turėtume ką palikti ateities kartoms“, – dovanodamas paveikslą sakė mecenatas.

D. Januta pažymėjo, jog jam svarbu, kad dovana nenuguls į Valdovų rūmų muziejaus fondus, o bus nuolat eksponuojama muziejaus lankytojams.

Išeivijos lietuvis per kolekcininką Vilių Kavaliauską beveik prieš metus Valdovų rūmų muziejaus direktorių Vydą Dolinską informavo, kad švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį norėtų dovanoti muziejui reikalingų eksponatų.

Tuo metu pradėta ieškoti ne itin dažnai pasaulio aukcionuose parduodamų lituanistinių vertybių. Viena jų pasirodė šių metų gegužės mėnesio pradžioje surengtame Londono aukcione Sotheby’s.

Potretas iki tol buvo privačioje kolekcijoje Vokietijoje, o į Vilnių atkeliavo prieš pat Valdovų rūmų pabaigtuvių iškilmes.

Lenkijos ir Lietuvos valdovo J. K. Vazos portretą nutapė garsus XVII amžiaus olandų kilmės tapytojas ir architektas Peeteris Danckersas de Rijus (Peteris Dankersas de Rėjus).

Jis ilgai gyveno Abiejų Tautų Respublikoje ir apie ketvirtį amžiaus dirbo Lenkijos ir Lietuvos valdovams. Vienas didžiausių ir svarbiausių dailininkui tekusių užsakymų buvo Varšuvos karališkosios pilies reprezentacinės salės – vadinamojo Marmurinio kambario (antikameros) – dekoravimas bei per 20 portretų, vaizdavusių Jogailaičių, Vazų ir Habsburgų dinastijų atstovus, sukūrimas.

Keli šios serijos portretai išlikę iki šių dienų. Vienas jų, vaizduojantis Švedijos karalių Joną III Vazą – Respubliką valdžiusios Vazų giminės atšakos pradininką, saugomas Lietuvos dailės muziejuje, o jo kopija puošia Valdovų rūmus. Valdovų rūmuose taip pat rodoma ir kito dailininko sukurto portreto, vaizduojančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerį kunigaikštį Albrechtą Stanislovą Radvilą, kopija.

P. Danckersui de Rijui buvo priskiriamas ir Šv. Kazimiero koplyčios sukūrimas bei dekoravimas, taip pat darbai Valavičių koplyčioje Vilniaus katedroje ir Sapiegų funduotoje Šv. arkangelo Mykolo bernardinių bažnyčioje.

Su Lietuva siejama ir dailininko tragiška gyvenimo pabaiga: 1661 metais prie Vilniaus buvusiuose Rūdninkuose P. Dancersą de Rijų užpuolė ir mirtinai sužeidė plėšikai, tačiau, pasak legendos, talentingas dailininkas prieš mirtį dar spėjo nupiešti užpuolikų portretų eskizus, pagal kuriuos šie buvo sugauti ir nubausti.

Dailės istorikė Rūta Janonienė pažymi, kad dovanotame Lenkijos ir Lietuvos princo J. K. Vazos portrete meistriškai pavaizduotas valdančiosios dinastijos atstovas, taip pat jis pasižymi giliu psichologizmu.

Tai buvo paskutinis valdovas, rezidavęs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje iki jų suniokojimo ir nusiaubimo XVII amžiaus vidurio Maskvos okupacijos metais.

„Autentiški, amžininkų sukurti Jogailaičių ir Vazų dinastijos valdovų portretai rinkoje pasirodo labai retai. Todėl šio kūrinio, praturtinančio ir esmingai papildančio Lietuvos nacionalinius paveldo rinkinius, įsigijimas yra itin reikšmingas“, – dėkodamas už dovaną sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas.