Vargonininkas – tarsi mažas dirigentas

Šiuo metu vyksta VI tarptautinis vargonų muzikos festivalis "Jubilate Deo". Iki birželio pabaigos vargonų muzikos koncertai bus surengti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Molėtuose.

Ne taip seniai Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje vargonavo festivalio viešnia iš Tatarstano – Ilsijar Suleimanova.

– Vargonininkų pasaulyje nėra daug. Katalikiškosiose šalyse šis instrumentas gal kiek populiaresnis, skamba per pamaldas, tačiau jūs esate kilusi iš musulmoniško krašto, taigi vargonai jums tikriausia nesisieja su liturgija. Kaip susidomėjote šiuo instrumentu ir, apskritai, muzika?

– Taip, esu iš Tatarstano – musulmoniško krašto. Augau sovietiniu laikotarpiu, kai religijos kaip ir nebuvo. Vargonus išgirdau besimokydama muzikos, jau konservatorijoje, į kurią įstojau ir mokiausi fortepijono klasėje. Kartu pradėjau mokytis vargonų specialybės, tačiau fortepijono studijų nemečiau. Turiu pianistės ir vargonų atlikėjos diplomus, tačiau vėliau, aspirantūroje, vis dėlto nugalėjo trauka vargonams, į jų muziką nėriau visa galva.

O potraukis muzikai atėjęs iš tėčio. Jis puikiai groja bajanu. Daugybę vargonų muzikos repertuaro kūrinių, kuriuos paskui atlikau pati, jau vaikystėje buvau girdėjusi, kai bajanu grojo tėtis.

– Tačiau groti vargonais yra sunku fiziškai. Užbūrė garsas?

– Taip, norint gerai groti vargonais reikalinga puiki koordinacija, juk grojama ir rankomis, ir kojomis, taip pat reikia sekti ir asistentą, o viena ausis dar turi būti ten, žemai – kur yra klausytojai. Iš tiesų, grodama neužsiliūliuosi, labai nepamuzikuosi, esi sau tarsi mažas dirigentas ir turi viską sužiūrėti, kad muzika skambėtų puikiai. O  vargonų garsas išskirtinis. Taip, jis ir užbūrė, nekeisčiau į jokį kitą instrumentą. Tiesa, meilė fortepijonui neužgeso, ji visada šalia.

– Taigi vargonais grojate dėl išskirtinio jo garso, tačiau dažnai, ypač katalikiškose šalyse, kuriose taip pat daug koncertuojate, jie stovi bažnyčiose. Nesidomėjote sakraliąja jų puse?

– Liturginė vargonų muzikos spalva man atsiskleidė po kurio laiko, kai studijavau Vokietijoje. Ten liuteroniškose bažnyčiose jų muzika skamba nuolat ir apskritai ten vargonų muzikos koncertai noriai lankomi. Taip, žinoma, tuomet vargonai man tapo dar įdomesni, kompozitorių, kurie vargonams kūrė būtent liturginę muziką, kūriniai suskambėjo dar spalvingiau, paslaptingiau, ypač atsiskleidė mėgstamiausio mano kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho muzika.

Na, o mieste, kuriame gyvenu – Naberežnyje Čelnai – yra vargonų muzikos koncertų salė, joje dirbu soliste. Tiesa, dar Kazanės muzikos konservatorijoje dėstau šią muzikos šaką.

– Papasakokite apie savo miestą, kuriame gyvenate, ir kaip jaučiatės Lietuvoje?

– Naberežnyje Čelnai nėra didelis, kažkuo išskirtinis miestas, neturi senamiesčio, kaip Kazanė arba jūsų gražus ir žalias Kaunas. Naberežnyje Čelnai juosia gamyklos, vienoje jų, beje, gaminami automobiliai "Kamaz". Su jais, pagamintais mūsų mieste, sportininkai dalyvauja Paryžiaus ralyje.

Lietuvoje esu jau trečią kartą, pirmąjį – lankiausi Vilniuje, kai dalyvavau vargonininkų konkurse. Į Kauną atvykau pakviesta festivalio meno vadovės Julijos Bujanovaitės, su kuria susipažinome vargonininkų konkurse Italijoje. Čia jaučiuosi labai gerai, kaip gražioje Europos salelėje.

– Po koncerto vykstate į namus?

– Ne, dar laukia koncertas birželio 24–26 d. Vokietijoje, į kurią visada sugrįžtu tarsi į savo namus. Gal todėl, kad ten kurį laiką mokiausi, po to – kiek atsipūsiu Italijoje.

– Italijoje nebus jokių vargonų?

– Ne. Nors, žinoma, kaip visada neatsispirsiu traukai pasižiūrėti, kokie arčiausiai esantys vargonai, apie kuriuos informaciją jau esu susirinkusi internete. Na, vargonai jau tokie – jų nėra daug, nepasidomėti jais, kai esi šalia, tiesiog neįmanoma, visada nuvažiuoju į artimiausią, kartais ir į tolimesnį miestą ar miestuką, kuriame stovi vargonai. Prisiliesti prie jų, truputį jais pagroti – šventė.

– O kaip lietuviškieji Soboro vargonai, kuriais grojote? Kokia publika?

– Puikūs, jais galima groti visus vargonams parašytus kūrinius, akustika – taip pat puiki, klausytojai – dėmesingi ir šilti. Esu laiminga grojusi Kaune jūsų žmonėms.

– Taigi vargonai užkariavę jūsų širdį. Tikriausia ir laisvalaikiu skamba vargonai?

– Tikrai taip. Štai susitikusios su J.Bujanovaite pasikeitėme vargonų muzikos įrašais. Be jų muzikos neįsivaizduoju dienos, tai greičiausiai liga (juokiasi).
Iš Kauno išvykstu lietuviška muzika praturtintu repertuaru: sužavėjo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kūriniai. Artimiausiuose mano koncertuose skambės Juozo Naujalio, Vidmanto Bartulio muzika.

Festivalis atviras klausytojams

Artimiausias festivalio "Jubilate Deo" koncertas įvyks birželio 1 d. 18 val. Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, vargonuos Jarūnė Barkauskaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vargonų katedros studentai.

Birželio 6 d. (šeštadienį) 18 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje gros Andreas Kettmannas (Vokietija).

Ypatingas koncertas laukia birželio 7 d. (sekmadienį) 16 val. Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Čia A.Kettmannas (Vokietija) atliks vargonų muzikos improvizacijas pagal M.K.Čiurlionio paveikslus. Beje, šis koncertų ciklas pradėtas 2011m. Tada klausytojus savo talentu nustebino atlikėjas iš Prancūzijos – Jean-Baptiste Dupont, improvizavęs pagal "Pasaulio sukūrimo" ciklą. Šių metų festivalio koncerte pirmą birželio sekmadienį A.Kettmannas savo improvizacijoms pasirinko M.K.Čiurlionio paveikslų ciklą "Saulės sonata". Koncertas skirtas M.K.Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms.

Tą patį sekmadienį 17 val. įvyks koncertas, skirtas Tėvo dienai, Panevėžio švc. Trejybės bažnyčioje, kurioje vargonuos Renata Marcinkutė – Lesieur ir LMTA vargonų katedros studentai.

Birželio 27 d. 19 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje išgirsime Enrico Presti (Italija) vargonais atliekamą muziką.

Birželio 28 d. 16 val. Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje koncertuos Jevgenija Lisicina (Latvija). Jos pasirodymas skirtas J.S.Bacho 330-tiesiems gimimo metams paminėti.