- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tapytojos Donaros Manukian drobėse reflektuojamas pasaulis yra nepatogus. Nes atviras. Todėl ir jis pats, ir žmogus jame turi trūkumų. Tačiau iš atvirai žiūrinčiojo, jaučiančiojo, kuriančiojo pozicijos realybė tampa paprastesnė, joje mažiau dviprasmiškų situacijų, todėl daugiau vietos gyliui, patyrimui. Daugiau vietos pačiam gyvenimui.
– Autoportretas – tai kopija, atspindys ar akcentuota mentalinės, dvasinės jausenos išraiška?
– Autoportretas – kopija, nors ji ir lieka abstraktesnė nei natūra, sykiu mentalinė būsena, nes žmogus yra nuolatinėje minčių, idėjų kaitoje. Tai ir dvasinės jausenos išraiška, nes kūriniu siekiu reflektuoti vidų, jausmą. Autoportretas – viskas kartu ir kartu viskas atskirai.
– Kas tampa lemiamu faktoriumi pasirenkant autoportreto atlikimo techniką?
– Savo darbuose vadovaujuosi jutimine tapyba, negalvoju apie atlikimo formą. Ji ateina pati.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Priklausomai nuo idėjos, nuo to, kaip matau būsimą kūrinį: ar man reikės laikytis bruožų, konkretumo, anatomijos, tam tikro rakurso, ar ne. Kurdama šį portretą, fotografijos medija nesinaudojau.
– Kuo remiatės ieškodama autoportreto spalvinės išraiškos?
– Ar tapyčiau portretą, ar ne – spalvines gamas sudėlioju iš to, kaip jaučiu, kokią emociją ar nuotaiką noriu perteikti.
– Kokia fono reikšmė paveiksle?
– Labai sunku rasti vienareikšmį atsakymą, kadangi skirtinguose darbuose, vystant skirtingas idėjas, kinta ir fono reikšmė. Kartais juo kuriama nuotaika, kartais jis turi simbolinę prasmę, o kartais tai tiesiog fonas, spalvinė dėmė. Šiame autoportrete fonas yra erdvė, įsivaizduojamas minčių sūkurys.
– Drobės formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Drobės formatas – kaip batai: kiekvienai idėjai išreikšti ieškau tokių, kurie tiktų. Ar formatas išreiškia požiūrį į save? Niekada nesusimąsčiau apie tai, tačiau sau to netaikyčiau.
– Kuo žvilgsnis į save, tapant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Kasdienis žvilgsnis į save yra prabėgimas, o tapyba – analizė. Mano autoportretai realistiški, nesiekiu juose maskuoti savo netobulumo. Tačiau tai nėra išorės analizė, o vidaus. Sukurtas paveikslas turi savo emociją, kurią transliuoja. Tai mistiška, kadangi užbaigtas kūrinys gali išreikšti dar platesnę jausmų skalę, nei menininkas jautė jį kurdamas.
Dažniausiai tai dabarties refleksija, tačiau dabarties nesukurtum be praeities patirčių ir ateities lūkesčių.
– Kur fokusuojamas žvilgsnis autoportrete?
– Fokusuojamas į save, į vidinį aš. Svarbus jausmas, kurį aš palieku drobėje, ir svarbus jausmas, kurį paveikslas sukelia žiūrovui.
– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Dažniausiai tai dabarties refleksija, tačiau dabarties nesukurtum be praeities patirčių ir ateities lūkesčių.
– Kiek seansų truko nutapyti šį autoportretą? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Tai vieno seanso darbas, nuotaika kito jį sukūrus. Nes dalis tų besiraizgančių emocijų ir minčių buvo šis vaizdinys, kuris įgavo materialų pavidalą.
– Ar tapant autoportretą atsiranda baimių?
– Ne.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Visi portretai skirtingi, visi kalba apie tam tikras situacijas, emocijas. Galbūt labiausiai skiriasi tapybinė raiška.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...