Vydūno šviesulys – Vokietijoje

Vokietijos Detmoldo mieste minint 150-ojo gimtadienio sukaktį pagerbtas Vydūnas, šiame mieste praleidęs paskutinius gyvenimo metus.

Ta proga Šiaurės Reino–Vestfalijos krašte esančiame mieste lankėsi didelė Lietuvos Vydūno draugijos veteranų ir jaunimo grupė, dailininkų atstovai pristatė iškilaus mąstytojo jubiliejui skirtų paveikslų parodą, o Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis "Kankleliai", su Vydūno, Mažosios Lietuvos ir gražiausiomis lietuviškomis dainomis trumpinęs ilgą kelionę autobusu, pakiliai papuošė visus šventinės programos renginius.

Vydūniečiai aplankė vaizdingose Detmoldo apylinkėse esančius gamtos bei kultūros paminklus – juos dažnai lankė ir pats Vydūnas, jie minimi ir išlikusiuose užrašuose.

Aplankyti namai, 1946 m. kartu su kitais karo pabėgėliais priglaudę ir Vydūną. Pirmame jų, esančiame adresu: Wiesenstrasse 5, prieš penkerius metus paženklintame Vydūno atminimo lenta ir skulptoriaus Liongino Garlos Vydūno bronzine skulptūra, veikia studentų bendrabutis "Bursa", priglaudžiantis užsienio studentus. Vydūnui paminėti jie pristatė savo pajėgomis paruoštą meninę programą, dalijosi gyvenimiška patirtimi Vokietijoje, atidžiai įsiklausydami į Vydūno asmenybės bei jo kultūrinės – kūrybinės veiklos paliktus ryškius pėdsakus Vokietijoje ir Lietuvoje. Vėliau Lietuvos delegacija su detmoldiečiais aplankė namą Moltkės gatvėje, kur Vydūnas gyveno visus savo likusio gyvenimo septynerius metus.

Ten, kur viena tauta gerbia kitą, brangina jos vertės kilimą, kultūrą, ten yra vykdoma Kūrėjo valia ir ten nėra ko nerimauti.

Pagrindiniai Vydūno dienos minėjimo renginiai, prasidėję Detmoldo mero Rainerio Hellerio ir Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės kalbomis, tęsėsi miesto rotušėje. Čia buvo eksponuojami lietuvių dailininkų Vydūno jubiliejui skirti darbai ir pristatyti pranešimai.

R.Helleris akcentavo, kad Vydūnas yra vienas pirmųjų Europos minties lyderių, pranokęs daugelį savo amžininkų ir taip savo 150-ojo gimtadienio proga atsidūrė šįmet Detmolde minėtos Europos savaitės centre. Savo kalbą meras baigė cituodamas Vydūną: "Sulig naujos eros aušra bunda ir naujas tikėjimas. Ten, kur viena tauta gerbia kitą, brangina jos vertės kilimą, kultūrą, ten yra vykdoma Kūrėjo valia ir ten nėra ko nerimauti."

Lietuvos ambasados Vokietijoje pirmoji sekretorė Edita Razmėnaitė priminė, kad Lietuva ypač vertina Vydūno veiklą ugdant lietuvių dvasinę kultūrą, sąmoningumą, tautinę savigarbą ir su didžiule pagarba prisimena jo nepailstamas pastangas siekiant taikaus lietuvių ir vokiečių sugyvenimo to meto prūsiškoje Mažojoje Lietuvoje. Ir šiandien išlieka labai svarbi Vydūno mintis, kad tik taikiai sugyvenant tautoms gali vykti žmonijos pažanga.

Didžiausio šventinės auditorijos dėmesio ir aplodismentų susilaukė tarp pranešimų įterptos Kanklelių ansamblio atliktos Vydūno ir Mažosios Lietuvos dainos. Šventinę programą vainikavo iškilmingas koncertas, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinius grojo talentinga pianistė Sandra Urba, savo studijų Vokietijoje metu taip pat gyvenusi "Bursos" studentų bendrabutyje.


Ištrūkęs iš mirties nagų

1944 m. rudenį, artėjant frontui iš Rytų, Vydūnas buvo priverstas palikti liepnojančią Tilžę ir su kitais tilžiečiais evakavosi į Vokietijos gilumą. Per dvejus metus trukusią bėglio kelionę iki Vakarų Vokietijos Lipės kunigaikštystės sostinės Detmoldo patyrė sunkiausius savo gyvenimo išbandymus.

1946 m. rugpjūčio 4 d. netoli Liubeko Vydūnas visiškai išsekęs leisgyvis buvo iškeltas iš traukinio ir nugabentas į ligoninę. Per mėnesį sustiprėjusį jį lietuviai nugabeno į Detmoldą. Čia, uoliai globojamas vietinių gyventojų bei karo audros atblokštų lietuvių, Vydūnas sustiprėjo ir toliau tęsė aktyvų kūrybinį bei visuomeninį gyvenimą.

Lietuvių išeivijos leidinių užsakymu parašė daugybę straipsnių, aktyviai dalyvavo tremtinių ir Detmoldo miesto kultūriniame gyvenime, lankė daugelį aplinkinių vietovių lietuvių sambūrių, sakė švietėjiškas kalbas.

Nuolat bendraudamas su Detmoldo ir Dypholco lietuviškomis gimnazijomis, skautų ir kitomis organizacijomis, baigė ruošti ir išleido "Bhagavad Gytos" bei "Tauresnio žmoniškumo užtekėjimo" knygas. Už nuoširdų taurų dalyvavimą kultūriniame ir dvasiniame miesto gyvenime Vydūnui reikšta ypatinga pagarba yra išlikusi iki dabar daugelio detmoldiečių atmintyje. Dėl skaudžiausių išgyvenimų pagaliau vokiečiai aiškiai suvokė, kad tikras Lietuvos patriotas ir ištikimas, jos gerovei tarnavęs, Vokietijos pilietis didis lietuvis Vydūnas buvo ir išlieka tvirtu patikimu tiltu tarp mūsų tautų ir sektinu geru pavyzdžiu visoms kitoms tautoms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių