Z. Levickis ir A. Puplauskis smuiką ir fagotą pristatys naujoje šviesoje

Jame kartu su pianiste Egle Andrejevaite pateiks savitą požiūrį į instrumentus bei klasikinių kūrinių interpretacijas. „Kažkada labai seniai gastrolėse prieš koncertą užkulisiuose prasigrojinėjom, priėjo Zbignievas, ir pradėjom groti kartu – pakaitomis, žaisdami. Tada juokaudami pasakėm, kad reikia daryti koncertą. Ir pagaliau koncertas įvyks!” – apie savo kūrybinio dueto su smuikininku Zbignievu Levickiu pradžią pasakoja fagotininkas Andrius Puplauskis. 

Patys muzikantai šį koncertą vadina netradiciniu. Ir iš tiesų – pasirodymas ne tik žavės nedažnai išgirstamais fagoto garsais, unikaliu smuiko ir fagoto duetu, bet ir šiuolaikišku klasikinių kūrinių pateikimu, pasitelkiant papildomus garsinius niuansus. „Čia turėjo būti mūsų jubiliejinis koncertas – mano 50-mečio, o Andriaus 40-mečio, tik kad jisai pavėlavo vienais metais. Bet čia nieko baisaus!” – juokiasi Z. Levickis. Apie Lietuvoje dar retą ir neįprastą fagoto muzikos skambesį bei artėjančio pasirodymo intrigas kalbamės su projekto iniciatoriumi fagotininku A. Puplauskiu bei smuikininku Z. Levickiu.

— Andriau, esate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris, Šv. Kristupo pučiamųjų kvinteto narys. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigėte meno aspirantūrą, dabar esate jos dėstytojas docentas. Papasakokite, kuo Jus patraukė šis išskirtinis instrumentas?

— A. Puplauskis: Dar mokantis M. K. Čiurlionio menų mokykloje man sekėsi groti įvairiais instrumentais – mano mokytoja net klausė, ar nenorėčiau stoti į akademiją mokytis fortepijono. Tačiau paskutinėse mokyklos klasėse pradėjau intensyviai groti fagotu, ir man labai sekėsi. Taip atradau fagotą, pradėjau juo domėtis. Visų pirma pasirodė, kad Lietuvoje fagoto muzikai yra labai didelė neišnaudota niša – šis instrumentas vis dar labai mažai žinomas. Vėliau, kai pradėjau su koncertais važinėti po Lietuvą, tuo nesunkiai įsitikinau – situacija ypač liūdna periferijoje, kur fagoto niekas nematęs ir net nežino. Taip gimė mintis kartu su savo bendraminčiais, pučiamųjų kvintetu, užsiimti švietėjiška veikla – keliauti, rengti edukacines programas, pasakoti apie instrumentus. Fagotas man vis dar yra neatrastų galimybių laukas – rašiau ir mokslinį darbą apie tai, toliau jį nagrinėjuosi, išbandau naujose šviesose.

— Ar kompozitoriai noriai kuria fagotui?

— A. Puplauskis: Pasaulinėje muzikinėje literatūroje iš tiesų yra nemažai fagoto muzikos aukso fondų. Tarkim, net tokie žymūs grandai kaip Johnas Williamsas, vienas garsiausių šiuolaikinių amerikiečių kompozitorių, yra parašęs koncertą fagotui su didelės sudėties simfoniniu orkestru. Užsienyje fagotas, žinoma, nėra tokio populiarumo kaip smuikas ar violončelė, bet jis tikrai yra mėgstamas ir propaguojamas instrumentas.

Tuo tarpu Lietuvoje fagotas yra nepelnytai neįvertintas. Primirštas net ne tas žodis – jis paprasčiausiai dar neatrastas. Dėl to 2009 m. išleidau kompaktinę plokštelę „Fagotas lietuviškai“, kur surinkti geriausi Lietuvos kompozitorių kūriniai fagotui. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuvos kompozitorių repertuaras fagotui labai siauras ir neatskleidžiantis tikrųjų instrumento galimybių. Todėl aš visą laiką raginu kompozitorius rašyti fagotui, ir rašyti atitinkamai.