Kurie daržovių konservavimo būdai geriausi?

  • Teksto dydis:

Termiškai apdoroti pomidorai yra geresnė priemonė nuo vėžio nei švieži, o šaldyti produktai tinkami vartoti tik iki naujo derliaus, LRT RADIJUI sako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis teigia, kad naujasis produktų konservavimo būdas – džiovinimas vakuume – išsaugo maistingąsias medžiagas iki 100 proc.

Konservavimo būdų įvairovė didėja

Paprastai konservuojama tai, ko žiemą negalima nusipirkti, sako tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ kūrėja Renata Šniolienė. Kita vertus, priduria ji, tai tarsi gyvenimo būdas – konservuojama daugybę metų, tik kai kurie dalykai pastaruoju metu keičiasi: „Progresas didžiulis visur, ne tik technologijose, bet ir konservavime. Atsiranda naujų stiklainių, hermetizavimo būdų, šaldymas vakuumuojant ir pan.“

Sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė teigia, kad konservavimas tiesiog neišvengiamas turintiems sodus ir daržus, tačiau reikia pasirinkti būdus, kaip tai daroma. Vieni būdai, anot jos, yra vertingi ir išsaugo daug maistingųjų medžiagų, kiti – išlaikantys skonį, bet ne naudingąsias medžiagas. Kai kurie gali net pakenkti. „Kartais perlenkiama lazda – prikonservuojama daugiau, nei reikia, valgomos penkerių metų senumo uogienės“, – pasakoja pašnekovė. Žinoma, aiškina ji, jei viskas tinkamai padaryta, apsinuodyta nebus, tačiau to tikrai nereikėtų daryti, toks maistas nėra vertingas.

V. Kurpienė tvirtina, kad naudingiausias konservavimo būdas, kurį galima atlikti namuose, – šaldymas. Ji priduria, kad norintys užsišaldyti įvairių laukinių gėrybių – bruknių, spanguolių, mėlynių, turinčių daugybę antioksidantų, tikrai turėtų tai daryti namuose: „Tą daryti verta, tik svarbu technologija, kuria tai daroma, kad geras dalykas nebūtų sugadintas.“

R. Šniolienė teigia itin mėgstanti džiovinimą. „Džiovinti pomidorai – mūsų kasdienės mitybos palydovai, o žiemą išgauti tikro, naminio pomidoro skonį galima tik iš džiovinto“, – aiškina ji. Džiovinimui, tikina tinklaraštininkė, tinka visos uogos ir beveik visos daržovės. Pomidorų, kaip sako ji, šaldyti nerekomenduojama – jie turi daug vandens ir nėra tam tinkami.

Tinklaraščio kūrėja sako, kad yra išbandžiusi elektroninį vaisių ir daržovių džiovintuvą, tačiau grįžo prie senovinio būdo – orkaitės: „Šiuolaikinėse orkaitėse galima nustatyti reikiamą temperatūrą, jose yra ventiliatorius, pagreitinantis džiovinimą. Dėl to vaisiai tampa neperdžiūvę, elastingi.“

V. Kurpienė pritaria, kad džiovinimas – labai vertingas konservavimo būdas, išlaikantis vertingas medžiagas. „Vieniems produktams labiau tinka šaldymas, kitiems – džiovinimas. Išties, jei tai daug vandens turintys produktai, juos šaldyti galima, tačiau atšildžius tai mažai kam patiks“, – aiškina pašnekovė.

Liofilizavimas – ypatingas produktų džiovinimas

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas docentas daktaras P. Viškelis pasakoja apie liofilizavimą – produktų džiovinimą vakuume, kurio metu iki 100 proc. išlaikomos visos naudingosios medžiagos: „Džiovinant produktus galima išsaugoti net fermentus. Tai – ypatingai reikalinga ir naudinga žaliavalgiams, kurie nevartoja termiškai apdoroto maisto.“

P. Viškelis teigia, kad žino vos vieną ūkininką, kuris gamina liofilizuotus produktus, nes tai labai brangus metodas, tačiau yra kelios uždarosios akcinės bendrovės, kurios tuo užsiima: „Ir tokių produktų yra, jie tiekiami rinkai, pavyzdžiui, liofilizuoti vaisiai, uogos, aplieti šokoladu. Tai nepaprastai skanūs ir vertingi produktai.“

Pašnekovas sako, kad, pavyzdžiui, liofilizuotas aktinidijas, aplietas šokoladu, galima vartoti ir kaip vaistą, mat jose yra daug askorbo rūgšties. „Ar geriau rinktis sintetinio vitamino C tabletę, ar du tokius aktinidijų saldainius? Savaime aišku, kad geriau su malonumu suvalgyti aktinidijas, taip gausime paros vitamino C normą“, – aiškina P. Viškelis.

Paklaustas apie šaldymą namuose, P. Viškelis tvirtina, kad šaldant produktus buitiniuose šaldikliuose šeimininkės dažnai tai daro netinkamai: „Negerai tai, kad produktai iš karto supilami į maišiukus ar dėžutes pakankamai storu sluoksniu, uždaromi ir užšaldomi. Užšalimas turi būti kiek įmanoma greitesnis.“ Storas produktų sluoksnis šals ilgai, sako pašnekovas, o taip sumažės biologiškai vertingų medžiagų kiekis, susidarys ledo kristalai, suplėšantys ląsteles. P. Viškelis sako, kad vėliau toks atšildytas produktas, pavyzdžiui, braškė, praras formą, jos sultys išvarvės.

Norint tinkamai šaldyti, kaip teigia specialistas, reikia ant lėkštės vienu sluoksniu sudėti produktus ir tik tuomet, kai jie sušals, suberti į maišelį ar dėžutę. P. Viškelis tvirtina, kad taip užšaldytos uogos ar kiti produktai vėliau išlaikys savo formą. Toks būdas nėra būtinas kai šaldomos, pavyzdžiui, uogų tyrelės. „Jei šaldome tyrę su cukrumi, nėra būtina, kad išsilaikytų forma ar nesiskirtų sultys. Tačiau jei ir tyreles užšaldysime kuo greičiau, rasime ten daugiau vitamino C, antioksidantų ir pan. Jos labai vertingos, aromatingos, skanios“, – pasakoja pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių