Nauji butai konkuruoja su dar naujesniais

Uostamiestyje kylantys daugiabučiai bei investuotojų užmojai imtis naujų nekilnojamojo turto projektų sukuria iliuziją, jog pastaruoju metu šios rinkos pulsas tapo aktyvesnis. Tuo tarpu ekspertų įžvalgos kalba apie paradoksalią situaciją.

Statėsi "laukuose"

Iš trijų didmiesčių Klaipėdoje šiuo metu yra daugiausiai neparduotų naujos statybos būstų skaičiuojant pagal gyventojų skaičių. Tačiau specialistai ramina, jog nebūtinai sėkmė aplenks dar tik planuojamų ar jau beįsibėgėjančių projektų plėtotojus.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, pagal naujos statybos, būstų pardavimų apimtis bei kainas šiuo metu rinkos lyderio pozicijos neabejotinai priklauso Vilniui.

Specialisto pastebėjimu, tarp butų kainų sostinėje ir Klaipėdoje atotrūkis – gana nemenkas. Pavyzdžiui, būstas uostamiesčio centre, palyginti su analogiška vieta Vilniuje, kainuotų apie 20 proc., o miegamuosiuose rajonuose – apie 10 proc. pigiau.

Tuo tarpu skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos – nedidelis ir varijuoja maždaug 5 proc., priklausomai nuo atskirų segmentų: vienu atveju kainos aukštesnės viename, kitu atveju – kitame mieste.

"Jei kalbėsime apie situaciją, kai rinka buvo aktyviausia, Klaipėda naujos statybos būstų kainomis kurį laiką netgi lenkė Vilnių, jau nekalbant apie Kauną. Uostamiestyje, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, buvo statoma mažai ekonominės klasės būstų. Pastaruosiuose miestuose nauji namai, vaizdžiai tariant, kilo "laukuose", priešingai nei Klaipėdoje, kur naujos statybos koncentravosi arčiau miesto centro", – pastebėjo pašnekovas.

Pasak "Ober-Haus" atstovo, toks uostamiesčio "išsišokimas" nekilnojamojo turto burbulo metu ekspertams kėlė nemenką nerimą. Tad esą nenuostabu, jog kai rinka apmirė, didžiausius nuostolius ir patyrė Klaipėda.

"Galima sakyti, jog sumenkus paklausai čia buvo jaučiamas didžiausias burbulo sprogimas, miestas liko su pakankamai nemažu portfeliu neparduotų naujos statybos butų. Šiuo metu Vilniuje 2007–2012 m. statytuose daugiabučiuose siūloma įsigyti apie 1300, Kaune – apie 560, Klaipėdoje – netoli 900 butų", – vardijo S.Vagonis.

Naujausiaisiais bendrovės tyrimo duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo parduota apie 50 proc. daugiau naujos statybos butų negu antrąjį ketvirtį, Kaune – apie 40 proc. daugiau, o Klaipėdoje užfiksuotas neigiamas rodiklis – tai yra parduota maždaug 4 proc. mažiau šio segmento būstų.

"Tačiau tai nereiškia labai blogo ženklo. Tiesiog be to, kad Klaipėdoje yra daug neparduotų butų, kaip ir kituose miestuose, čia vyrauja tendencija, jog prieš dvejus trejus metus ar seniau statyti būstai nelabai patrauklūs pirkėjams. Nes šiuo metu statomų namų butai labiau atitinka dabartinius poreikius – kuo mažesni, kuo pigesni, ekonomiškesnio išplanavimo. Apie tokius dalykus prieš keletą metų projektų plėtotojai mažiau galvojo", – pripažino pašnekovas.

Skirtumas – nemažas

Specialistas neneigė, jog užsistovėjusių būstų pardavėjams koją neretai kiša ir reputacija.

S.Vagonio pastebėjimu, pardavimams stiprią įtaką daro neigiama gyventojų patirtis, prasti atsiliepimai ir gandai, juo labiau jei daugiabutį pastačiusi įmonė turi finansinių problemų, bankrutavo ar yra restruktūrizuojama.

Bendrovės "Ober-Haus" duomenimis, centrinėje Klaipėdos dalyje, prestižinėse miesto vietose neįrengtų naujos statybos būstų 1 kv. m vidutinė kaina šiuo metu siekia apie 5 tūkst. litų, senos – apie 4,1 tūkst. litų, miegamuosiuose rajonuose atitinkamai 3,7 ir 2,7 tūkst. litų už 1 kv. m.

"Ar kainos dar kris, sunku prognozuoti. Jos stabilizavosi visuose miestuose ir kritimas yra labai simbolinis. Nuo šių metų pradžios Vilniuje naujos statybos butai net brangtelėjo 0,3 proc., tačiau Kaune ir Klaipėdoje atpigo – atitinkamai 0,8 ir 0,4 proc.", – palygino pašnekovas.

Dar labiau per ši laikotarpį uostamiestyje krito senos statybos būstų kainos – 3,1 proc. (Vilniuje sumažėjo 0,1, Kaune – 1,5 proc.).

S.Vagonis pripažino, jog, ko gero, kiekvieno pirkėjo siekis – įsigyti naujos statybos butą, tik toks įperkamas ne visiems. Specialisto teigimu, kainų skirtumas tarp naujos ir senos statybos būstų – pakankamai didelis, siekia apie 20–30 proc., juo labiau kad dažniausiai nauji butai parduodami su daline apdaila.

"Tad sakyti, kad niekas nebeperka butų senos statybos daugiabučiuose, o renkasi vien naują statybą, tikrai nedrįsčiau. Jei žiūrėsime į bendrus būstų pardavimus, jis taip pat yra teigiamas. Trečiąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduota 4 proc. daugiau butų nei antrąjį ketvirtį – senos statybos būstų pardavimai net šiek tiek ūgtelėjo", – aiškino pašnekovas.

Atsiskaito grynaisiais

Uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas Edmundas Jankus pripažino, jog, palyginti senos ir naujos statybos būstus, pardavimai yra apylygiai. Kadangi pastarųjų kainos aukštesnės, pašnekovas neneigė, jog būtent šis sektorius šiuo metu maitina įmonės darbuotojus.

E.Jankaus pastebėjimu, populiariausi tarp pirkėjų išlieka mažos kvadratūros 1–2 kambarių butai.

"Kalbant apie senos statybos daugiabučius, dažniausiai perkami nuo 100 iki 150 tūkst., o naujos – iki 250 tūkst. litų kainuojantys butai", – įvardijo agentūros vadovas.

Pasak E.Jankaus, už maždaug 150 tūkst. litų sumą šiuo metu galima įsigyti ir didesnio ploto būstą – pavyzdžiui, 3 kambarių neremontuotą butą miegamajame miesto rajone.

"Nemažai pirkėjų vis dar domisi individualiais namais. Jų kainos taip pat šiek tiek krito. Šiandien Klaipėdos priemiestyje neblogą 130–140 kv. m ploto namuką su daline apdaila galima įsigyti už 300 tūkst. litų. Dalis žmonių renkasi sklypus ir statosi patys, vis dėlto domimasi pastatytais, tačiau neįrengtais namais", – teigė pašnekovas, populiariausiomis įvardijęs Sudmantų, Gindulių, Trušelių, Klemiškės bei Kalotės gyvenvietes.

E.Jankus prisipažino pastaruoju metu įžvelgiąs ryškią tendenciją būstus pirkti savomis, o ne iš bankų skolintomis lėšomis.

"Pagrindiniai mūsų pirkėjai – su grynaisiais pinigais. Net tie, kurie įsigyja namus, neretai iš karto sumoka visą sumą. Ir negalėčiau pasakyti, jog tai būtų užsienio šalyse dirbantys mūsų emigrantai. Tiesiog žmonės būna parsidavę butus, sodus, pasitaupę ir panašiai", – aiškino pašnekovas.