Nuolatinis būstas – iš kilnojamojo namo

Nuolatinis būstas – iš kilnojamojo namo

Apsukruoliai rado būdą statybas plėtoti be jokių leidimų

Kauniečiai rado būdą legaliai statytis nelegalius namus. Apeiti ilgas ir varginamas projekto ir kitų dokumentų derinimo procedūras padeda iš užsienio įvežti vadinamieji mobilūs nameliai. Juos be leidimų galima statyti ir žemės ūkio paskirties žemėje. Vis dėlto statybos priežiūros specialistai aiškina, kad kilnojamuosiuose namuose įrengus elektros įvadą, vandentiekį bei kanalizaciją šie netenka kilnojamųjų pastatų statuso. Todėl yra laikomi nelegalia statyba.

Kilnojamuosius namus, nors jie skirti veikiau poilsiui, nesunkiai galima pritaikyti ir nuolatiniam gyvenimui. Nelygu tipas, tokio būsto plotas siekia ir 80 kv. m. Jame yra viskas, ko reikia: svetainė, miegamasis, virtuvė. Yra įrengtas tualetas, dušas ar net vonia. Šie nameliai dažniausiai parduodami su visais baldais ir buitine įranga.

Kai kuriuos namus galima gabenti be papildomų priemonių – jie būna su ratais. Kitus reikia vežti užkėlus ant priekabos. Atgabenti į reikiamą vietą kilnojamieji namai pastatomi ant specialių kojų arba pamatinių blokų.

Pardavėjai sako galintys už papildomą mokestį bet kurį namelį įrengti taip, kad jis tiktų gyventi ir atšiaurią žiemą. Dažniausiai iš Didžiosios Britanijos, taip pat ir Olandijos, Vokietijos, kur klimatas šiltesnis, į Lietuvą atvežti kilnojamieji namai nebūna apšiltinti.

Tobulindami tokius namus lietuviai ir surado būdą, kaip įsirengti nuolatinį būstą negaištant laiko statybų leidimų ir kitokių dokumentų tvarkymui. Užtenka turėti žemės sklypą, į kurį būtų galima atgabenti kilnojamąjį namą. Tokius pastatus išradingi savininkai ne tik apšiltina. Prie jų pastatomi priestatai, uždengiamas naujas stogas, praplečiama vidaus erdvė. Kartais kilnojamieji namai virsta kone dviejų aukštų pastatais. Prie jų prijungiamos visos reikiamos komunikacijos.

Apie pasekmes neužsimena

Kilnojamųjų namų pardavėjai pabrėžia vieną didžiausių savo prekės pranašumų – šiuos namus galima statyti išvengiant varginamo dokumentų tvarkymo.

„Statant šiuos namus neteks kvaršinti galvos dėl statinio projektų, nereikės gaišti rūpinantis statybų leidimais. Pabandykite įsivaizduoti namą, kurį galite pasistatyti regioniniame parke. Jums tereikia gauti laikinąjį parko direkcijos leidimą. Paversti namuką jaukiu būstu nesunku – jį galima uždengti dvišlaičiu stogu taip praplečiant erdvę daiktams susidėti. O prie laukujų durų puikiai atrodys medinė terasa“, – tokiais pažadais ieškančiuosius internete pigesnio būsto vilioja verslininkai.

Jie skelbia, kad statybos leidimo nereikia net ir tada, kai namelis statomas ant pamatų, apmūrijamas, prie jo pastatomas priestatas. „Neteko girdėti, kad apmūryti namui reikia leidimų“, – taip virtualioje erdvėje atsakyta į abejojančio gyventojo klausimą.

Tiesa, galimi pirkėjai įspėjami, kad statant namelį saugomoje teritorijoje – draustinyje ar parke – reikia gauti atitinkamo administracijos darbuotojo leidimą. Statant nuosavoje žemėje svarbu išlaikyti atstumą iki vandens telkinio – jis negali būti mažesnis nei 25 metrai.

Beje, kilnojamuoju namu, pasirodo, galima paversti ir seną troleibusą. Tokį išradimą galima pamatyti Kaune, Romainiuose. Bendrovės „Autrolis“ atstovai pasakojo, kad anksčiau seni, nebenaudojami troleibusai buvo priduodami į metalo laužą, tačiau keletas jų buvo nupirkti nežinia kokioms reikmėms. Jų kaina nustatyta pagal metalo vertę – apie tūkstantis litų už vieną troleibusą.

Projektai reikalingi

Kauno apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento laikinasis vadovas Eugenijus Sklenys paneigė pardavėjų skelbiamą mitą, esą kilnojamiesiems namams nereikia jokių leidimų.

„Laikinajam statiniui nereikia statybos projekto. Tačiau su miesto seniūnijos architektu turi būti suderinta, kurioje vietoje jis stovės. Tai nesudėtingas projektas, turi būti nurodyta statinio vieta sklype, turi būti išlaikytas atstumas nuo sklypo ribos“, – paaiškino specialistas.

E.Sklenio tikinimu, Kauno apskrityje problemos dėl nelegaliai pastatytų kilnojamųjų namų nėra. Šis reiškinys labiausiai paplitęs Utenos apskrityje, kur yra regioninis parkas.

Vis dėlto ir Kauno mieste ir rajone galima pamatyti kilnojamųjų namų, kai kurie jų jau yra praradę arba beprarandantys pirminę išvaizdą. Pro stogus kyšantys kaminai byloja, kad nameliuose gyvenama.

Jei į vadinamąjį vagonėlį įvedamos nuolat gyventi reikalingos komunikacijos – elektra, vanduo, dujos, kanalizacija, pasak E.Sklenio, būtina vykdyti Statybos įstatyme numatytus reikalavimus, antraip tai bus laikoma savavališka statyba.

„Laikinuoju statiniu gali vadintis tik nepatobulintas namas, prie kurio neatvestos komunikacijos. Jei tai namas ant ratų, taikoma kita tvarka, bet jei jis stovi ant žemės – tai jau statinys“, – įspėjo E.Sklenys. Pasak jo, aptikus neteisėtų tokios statybos atvejų nameliai bus griaunami.