Filmas „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ – pasmerktas sėkmės scenarijui?

Dalis gerbėjų džiaugiasi, kad jų mylimas pasaulis atgims ir bus pasakojamas pasitelkiant šiuolaikinės kino pramonės pasiekimus. Kiti nerimauja, jog galimai atmestinai sukurtas tęsinis sugadins jų garbinamą klasiką amžiams. Dar kiti numoja ranka į tokius kino studijų sprendimus ir skundžiasi, jog Holivudo galvos bandys išspausti pinigą iš bet ko, kas pritrauks žiūrovus į sales. Pastaraisiais metais didžiuosius ekranus pasiekė ne vienas prieš daugybę dešimtmečių sukurto ir garbinamo filmo tęsinys. Iš pavyzdžių galima matyti, jog aiškios tendencijos nėra, rašoma buvaukine.lt. 

2015 m. pasirodęs „Terminatorius: Genesys“ (angl. „Terminators Genisys“) tapo visišku nusivylimu. Absurdiška istorija bandė prikelti devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gerbėjų širdis užkariavusios juostos atmosfera, tačiau kūrėjams tai nepavyko nei abejotinais siužeto vingiais, nei pasenusio Arnold’o Schwarzenegger’io sugrąžinimu. Filmas, kuris, tikriausiai, patiko tik Jamesui Cameronui (kaip nebūtų keista), sugebėjo sunešti reikiamus milijonus, jog „Terminatoriaus“ fabrikėlis toliau dirbtų ir sulauktume naujų filmų, kurie, deja, veikiausiai tik dar labiau didins gerbėjų nusivylimą.

Po daugelio metų sugrįžę „Žvaigždžių karai“ (angl. „Star Wars“) pradžiugino daugelį kosminio epo fanatikų, tačiau kritikos strėlių nusipelnė ir šis režisieriaus J.J. Abramso kūrinys. Varoma nostalgijos juosta nors ir nebuvo spjūvis į veidą, tačiau daliai žmonių per didelio džiaugsmo nesuteikė. Kino studija „Disney“ įterpė keletą naujų veikėjų ir „Žvaigždžių karų: Naujos vilties“ (angl. „Star Wars: New Hope“) istoriją nuspalvino naujais ir pažangiais techniniais sprendimais. Dėl to kai kuriems nepatiko stebėti jau realiai matytą filmą. Žinoma, galbūt toks sprendimas buvo pasirinktas norint patenkinti didesnę dalį gerbėjų, apeliuoti į jų meilę senajai trilogijai ir įvesti juos į naują istoriją pamažu. Apie tai, kaip jiems tai pavyko, galėsime kalbėti jau gruodžio mėnesį, kai pasirodys antroji naujosios trilogijos dalis.

Nors ir yra labiau perdirbinis nei tęsinys, „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ (angl. „Mad Max: Fury Road“) yra geriausias pavyzdys, tinkantis įžangai apie tai, apie ką netrukus kalbėsime. George‘as Milleris nežaidė su nostalgija, nepasikvietė Holivudo paribyje atsidūrusio Melo Gibsono ir nepermalė savo senų filmų su naujais efektais. Jis mums pristatė kūrinį, kuris dabar laikomas vienu geriausių pastarojo amžiaus veiksmo filmų. Ta pati nuotaika, tas pats pasaulis, tačiau nauja ir įdomi istorija įrašo šį filmą į kino vadovėlius skyriuje „Kaip turi elgtis su kultiniais filmais šiais laikais“.

Pasirodžius naujienoms apie 1982 metais pasirodžiusios mokslinės fantastikos klasikos „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ (angl. „Blade Runner“) tęsinį apėmė tie patys jausmai. Didelis laukimas, einantis kartu su nerimu ir baime. Tačiau, kaip, galbūt, jau supratote, „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ (angl. „Blade Runner 2049“) yra pasmerktas „Pašėlusio Makso: įtūžio kelio“ sėkmės scenarijui.

Trumpai apie siužetą

2049 metai, Kalifornija. Nianderis Volasas (akt. Jaredas Leto) sukūrė naują  paklusnių ir lojalių androidų replikantų rūšį. Policija vis dar ieško senosios gamybos replikantų, kurie gali kelti grėsmę žmonėms. Los Andželo policijos pareigūnas K (akt. Ryanas Goslingas) priklauso naujajai robotų kartai ir dirba „bėgančiu skustuvo ašmenimis“ – pareigūnu, ieškančiu ir likviduojančiu senosios kartos androidus. Vienos savo misijos metu jis atranda kapą, kuris gali pakeisti robotų ir žmonių likimą amžiams.

Senas-naujas pasaulis

Kanadiečių režisieriaus Deniso Villeneuve‘o paskyrimas kurti šį filmą sukėlė jau minėtą emocijų rinkinį. Vienu geriausiu ir kokybiškiausiu laikomas šių dienų kino kūrėjas pastaraisiais metais dirbo konvejerio režimu ir gamindavo filmus vieną po kito. Nors jo darbai ir buvo aukščiausios prabos, buvo nerimaujama, kad „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ bus forsuotas. Vis tik galima pripažinti, kad skeptikai buvo nutildyti.

Filmas seka savo pirmtako keliu ir nėra standartinė detektyvinė-nuotykinė istorija. Pirmasis filmas pasižymėjo lėtu siužeto vystymu. Tęsinio istorija taip pat pasakojama lėtai, tačiau tai suteikia daug privalumų. Lėtas, kartais net vangus pasakojimas labiau koncentruojasi į detales, filosofinį gylį, distopinio ateities pasaulio atspindėjimą. Ilga filmo trukmė leidžia visiškai pasinerti į 2049 metų aplinką. Detalumas ir kruopštumas puikiai pasitarnauja ir veikėjų atžvilgiu.

„Bėgantį skustuvo ašmenimis 2049“ galima žiūrėti ir nagrinėti visiškai nesiejant jo su pirmtaku, mat pagrindinis filmo variklis nėra nostalgija ar senojo filmo veikėjams suteikiamas lemiamas vaidmuo. Nauja istorija ir nauji personažai paverčia filmą visiškai atskiru kūriniu. Kiekvienas pagrindinis veikėjas detaliai charakterizuojamas, lėtas pasakojimo tempas mums padeda gerai susipažinti su herojais ir susidaryti didelį bei išsamų jų paveikslą.

Naujas ir savitas požiūris į šį distopinį pasaulį buvo tiesiog būtinas, žinant, jog nuo pirmojo filmo įvykių praėjo 30 metų. Filmo kūrėjai neįkyriai mus supažindina su pokyčiais visuomenėje, juos perteikdami per svarbius siužetui įvykius. Visas istorijos pasakojimas yra vientisas. Žiūrovas nėra pastatomas kaip stebėtojas, kol jam aiškinama kas įvyko, kas pasikeitė, kas naujo. Viskas įpinama į vientisą istorijos tėkmę, tad mes susipažįstame su nauju pasauliu ir tai vyksta organiškai bei natūraliai.

Tačiau negalima sakyti, jog Denisas Villeneuve‘as spjauna į senąjį filmą. Pirmojo „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ istorija yra esminė antrojo siužetui, tačiau filmo kūrybinė grupė sugeba išlaviruoti sudėtingoje situacijoje. Jie neperdirba senojo filmo dabarties ir žiūrovui nepristatė naftalinu ar smarkiu nostalgijos aromatu nosį riečiančio kūrinio. Jie sukūrė naują istoriją, kuria galima mėgautis atsiribojant nuo senosios.

Tačiau, kaip jau minėjau, „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ nėra įprastas nuotykių filmas. Tai kūrinys, sutelktas į istorijos, idėjų, filosofijos gylį. Tad susipažinimas su pirmuoju filmu leis pasinerti kaip galima giliau ir pamatyti didesnį istorijos ir pasaulio paveikslą, kurį prieš 35 metus pristatė Ridley‘is Scottas, o dabar toliau meistriškai piešė režisierius Denisas Villeneuve‘as kartu su istorijos autoriais Hamptonu Fancheriu bei Michaelu Greenu.