Kvapą gniaužianti juosta atgaivino šimpanzių tyrinėtojų meilės istoriją

  • Teksto dydis:

Daugiau nei 50 metų archyvuose išgulėjusi juosta apie šimpanzių tyrinėtoją, mokslininkę Jane Goodall šią savaitę bus pristatyta Lietuvos žiūrovams. 1964 m. Tanzanijoje pradėta kurta istorija sulaukė gausybės kino kritikų pagyrų visame pasaulyje, buvo įvertinta BAFTA apdovanojimuose, „Vogue“ žurnalas filmą įvardijo kaip vieną geriausių visų laikų dokumentinių filmų, o pati filmo herojė teigia, jog juosta ją sugrąžino į geriausias jos dienas.

Dokumentinio filmo „Jane“ premjera „National Geographic“ kanalu Lietuvoje bus rodoma kovo 17 d. 17.00 ir 21.00 val.

Britų akademijos apdovanojimuose (BAFTA) parodytas ir įvertintas filmas sulaukė išskirtinio dėmesio visame pasaulyje. Net 18 JAV kino kritikų grupių filmą „Jane“ įvardijo geriausiu 2017 m. dokumentiniu filmu, Amerikos prodiuserių gildija, Kino kritikų asociacija ir JAV Nacionalinė kino apžvalgininkų kolegija drąsiai teigia, jog tai kino kūrėjų triumfas.

„Gniaužiantis kvapą“, „prikaustantis dėmesį“, „efektingas“, „geriausia 2017 m. dokumentika“ – tokiais epitetais apibūdinamas „National Geographic“ komandos sukurtas filmas „Jane“.

Iš daugiau nei 100 valandų Tanzanijos Gombė nacionaliniame parke 1960 m. filmuotos ir dar niekur nerodytos medžiagos daugelio apdovanojimų laimėjusio režisieriaus Bretto Morgeno sukurta juosta pasakoja J. Goodall istoriją, kuomet jaunos nepatyrusios mokslininkės tyrimai sukėlė tikrą revoliuciją vyrų dominuojamame pasaulyje.

„Šis filmas dalykus rodo tokius, kokie jie buvo, išryškina žmonių charakterių intymumą, ypač mano ir Hugo. Filmas sugrąžino mane atgal į geriausias dienas, ko nepadarė nė vienas kitas dokumentinis filmas“, – sako dr. J. Goodall, „Jane Goodall“ instituto įkūrėja ir Jungtinių Tautų taikos pasiuntinė.

Veiksmas prasideda 1960 m. Gombė nacionaliniame parke, kuriame 26 metų britė leidžiasi į pirmąją savo gyvenimo ekspediciją tyrinėti šimpanzių. Kantriai siekdama įgyti šių žinduolių pasitikėjimą, moteris netrukus atranda, kad šimpanzės yra labai protingos ir socialios būtybės. Kuomet „National Geographic“ komanda į Tanzaniją išsiunčia gerai žinomą vokiečių filmų kūrėją Hugo van Lawicką, jis ir J. Goodall įsimyli vienas kitą, tačiau profesiniai įsipareigojimai ir tarp šimpanzių kylantys pykčių protrūkiai kelia grėsmę judviejų santykiams.

Nors apie šios mokslininkės tyrimus jau buvo parašyta nemažai knygų ir sukurta filmų, vis tik asmeninis jos gyvenimas iki šiol nebuvo plačiai aptarinėjimas. Dabar žiūrovai turės galimybę iš arčiau pažinti ir pačią mokslininkės asmenybę.

Filmo kūrėjams nebuvo lengva atgaivinti daugybę metų „National Geographic“ archyvuose gulėjusią juostą: juostelė buvo pasenusi, vaizdo įrašai buvo begarsiai. Režisieriams teko nemenkas iššūkis nuosekliai atkurti įvykių sekas, identifikuoti per 160 nufilmuotų šimpanzių ir atkurti Gombė miško garsus. 

Toronto tarptautinių filmų festivalyje debiutavęs filmas vėliau buvo parodytas daugiau nei 25 filmų festivaliuose visame pasaulyje: BFI Londono kino festivalyje, Niujorko kino festivalyje, Amsterdame vykstančiame Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, Savanos kino festivalyje, Amerikos dokumentinių filmų festivalyje DOC NYC ir kituose renginiuose. Kartu su gyvo garso orkestru filmas buvo parodytas garsiajame Los Andželo amfiteatre „Hollywood Bowl“ ir tapo pirmuoju šioje vietoje rodytu dokumentiniu filmu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių