L.Mockūnas: džiazo kasdien nėra

"Festivaliai – tai šventės, tačiau kasdienis džiazo gyvenimas Lietuvoje nevyksta. O jis – labai svarbus", – be optimistinių gaidų apie šalies džiazo sceną kalba saksofonininkas, kompozitorius Liudas Mockūnas.

Šiandien į festivalio "VDU jazz jungtys" sceną jis kops su kitu garsiu džiazininku, danų būgnininku, dviejų "Grammy" statulėlių laureatu Stefanu Pasborgu.

Džiazo muzikos žinovai vienbalsiai tvirtina: tai, kas Lietuvos džiaze šiandien vyksta įdomiausio, yra susiję su L.Mockūnu. Sakoma, kad šio atlikėjo pavardė garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą. Lietuvos džiazo ambasadoriumi tituluojamas saksofonininkas gyveno Niujorke, Paryžiuje, o muzikinį išsilavinimą gavo vienoje geriausių džiazo muzikos akademijų – Kopenhagos ritmo muzikos konservatorijoje.

Prieš keletą metų pelnęs apdovanojimą už nuopelnus džiazo kultūrai, dabar L.Mockūnas apgailestauja, kad džiazininkams save realizuoti mūsų šalyje – sudėtinga. Matyt, dėl to jį patį dažniau galima išgirsti grojantį užsienyje nei Lietuvoje.

– Kodėl pasirinkote būtent džiazo muziką?

– Džiazas – tai muzika be ribų, neišsemiamas šulinys. Šioje muzikoje gali sau leisti daug ką, ji suteikia tikrą laisvę saviraiškai. Džiazo atlikėjas yra ne tik muzikos interpretuotojas, bet ir jos kūrėjas. Šis momentas man yra labai svarbus. Mėgstu groti ir akademinę muziką, bet ten improvizacijos laisvės neturi.

– Kaip vertinate dabartinę situaciją Lietuvoje, kai bendra mokesčių suma sudaro beveik pusę atlikėjams mokamo autoriaus honoraro?

– Nežinau, kiek iš to išlošia valstybė – ar tokiu būdu ji tikrai surenka daugiau mokesčių, bet faktas, kad tai jau darosi nepakeliama našta renginių organizatoriams. 2008 m. Lietuvos muzikinėje rinkoje jau beveik nebuvo likę juodų pinigų, to negalėčiau pasakyti dabar. Mokesčių našta muzikams, atlikėjams yra tikrai neadekvati, juolab kad dabar valstybė praktiškai neberemia kultūros renginių. Visa tai griauna norinčiųjų kurti iniciatyvas, daug žmonių nuleidžia rankas. Nuotaikos – pesimistinės.

– Gerai žinote ne tik Lietuvos, bet ir Danijos džiazo sceną – ten studijavote. Ar, žvelgiant iš šalies, mūsų džiazo scena neatrodo kiek provinciali?

– Viena vertus, pas mus vyksta daug, gal net ir per daug džiazo festivalių. Kita vertus, kasdienio džiazo muzikos gyvenimo Lietuvoje neturime. Tik dėl pavienių iniciatyvų Vilniuje yra dvi vietos, kuriose nuolatos skamba džiazo muzika, bet tai – toli gražu ne džiazo klubai. Kultūros ministerijos ekspertai, išgirdę pavadinimą "klubas", tiesiog automatiškai neskiria pinigų, jiems atrodo, kad tai yra visiškai komercinė vieta. Tačiau džiazas, kaip reiškinys, seniai prasilenkia su komercija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio, kai gimė bibopo stilius (džiazo stilius, kuriam būdinga ekspresyvumas, melodijos dalijimas į trumpas frazes, atlikėjų improvizavimas – aut. past.), džiazo muzika jau nebegali būti vadinama komercine, ji nebegali savęs išlaikyti. Šiuo metu ši muzika didžiojoje pasaulio dalyje yra remiama taip pat kaip akademinė muzika.

Skirtingų šalių menininkų bendradarbiavimas pagrįstas principu: tu – man, aš – tau. Tie, kurie pakviečia mus, tikisi, kad ir mes juos pakviesime. Deja, užsienio džiazininkams labai dažnai negalime nieko pasiūlyti. Šia prasme esame provincialūs. Kalbant apie muzikantų lygį – jis skirtingas. Bet jauni žmonės man suteikia optimizmo – aišku, jeigu jie liks Lietuvoje. Jaunimo daug ir jo lygis nėra žemas. Lietuvoje tikrai turime pasauliui įdomių džiazo individualybių, tik jas reikėtų tinkamai pristatyti pasauliui.

Jei kasdienis džiazo gyvenimas Lietuvoje vyktų, ir pripažinti džiazo atlikėjai, ir jaunimas turėtų galimybę realizuoti save Lietuvoje.

Danijoje klubuose nuolatos vyksta džiazo koncertai. Visas pasaulis turi džiazo klubus, didmiesčiai – daugybę džiazo klubų. Tai pritraukia turistų, ir tie klubai gauna finansinę paramą. Lietuvai tokių vietų irgi reikėtų. Mes, muzikantai, dėjome pastangas, kad situacija keistųsi. Deja, jos buvo sužlugdytos.

Kas: festivalio "VDU jazz jungtys" pradžios koncertas. Eugenijaus Kanevičiaus solo; S.Pasborgo ir L.Mockūno duo.

Kur: Kauno valstybinio dramos teatro fojė (Laisvės al. 71).

Kada: lapkričio 11 d. 19 val.