Pirmasis pasaulyje ranka tapytas animacinis filmas varžosi dėl „Oskaro“

Filmui, kurio siužetas bando išnarplioti ankstyvos menininko mirties paslaptį, buvo skirtas gana menkas 5,5 mln. JAV dolerių (4,5 mln. eurų) biudžetas. Tai yra 30 kartų mažesnė suma, nei išleistoji Walto Disney (Volto Disnėjaus) studijos juostai „Koko“ (Coco), vienam iš keturių „Jūsų Vincento“ varžovų kovoje dėl „Oskaro“.

Šios juostos režisierė Dorota Kobiela filmui atidavė septynis kūrybinio darbo metus, per kuriuos jai pavyko suderinti dvi savo gyvenimo aistras – kinui ir piešimui.

„Van Gogho stilius šiam projektui tobulai tiko, jo paveiksluose atsispindi visos jo gyvenimo detalės, jo kasdieniai įpročiai, jo namai, jo kambarys, jo draugai“, – D. Kobiela kalbėjo artėjant sekmadieniui ir „Oskarų“ apdovanojimų įteikimo ceremonijai Los Andžele.

D. Kobiela ir kitas šio filmo režisierius jos vyras Hugh Welchmanas (Hju Velčmanas) jau gali džiaugtis vienu „Oskaru“. Jų kino kompanija „BreakThru Productions“ pelnė šį Kino akademijos apdovanojimą 2008 metais už animacinį trumpametražį filmą „Petia ir vilkas“ (Peter and the Wolf), sukurtą pagal Sergejaus Prokofjevo muzikinę pasaką.

„Mes esame autsaideriai! Mūsų kategorijoje paprastai dominuoja „Disney“ ir „Pixar“ (kompanijos), tačiau turiu nuojautą, kad šiemet mes galime būti vienas didžiųjų nusivylimų“, – sakė H. Welchmanas naujienų agentūrai AFP.

Ketvirtis sekundės per dieną

Po penkerius metus trukusio pasiruošimo 125-iems D. Kobielos vadovaujamiems  menininkams iš viso pasaulio prireikė dar dvejų metų, kad įgyvendintų filmo projektą.

Darbas vyko milžiniškoje studijoje Lenkijos Gdansko mieste. Aliejinių paveikslai buvo tapomi pagal anksčiau  su aktoriais nufilmuotus filmo kadrus.

Juostoje galime išvysti atgyjančius pačius garsiausius V. Van Gogho paveikslus, vienas tokių  – „Žvaigždėta naktis“.

Sodriomis spalvomis, lengvu potėpiu išsiskyręs V. Van Goghas laikomas vienu revoliucingiausių XIX amžiaus dailininkų.

Nutapyti visą 93 minučių juostą dailininkams buvo labai didelio kruopštumo pareikalavusi užduotis.

„Darbas vyko labai lėtai, vidutiniškai po ketvirtį filmo sekundės per dieną“, – pasakojo D. Kobiela, šiam projektui paskyrusi septynerius metus.

Per vieną filmo sekundę vidutiniškai parodoma po 12 ranka pieštų paveikslėlių.

Kiekvienas dalininkas per dieną vidutiniškai padarydavo po penkis iš jų, tai yra pusę juostos sekundės, jei scenos nesudėtingos.

Pasak D. Kobielos, ranka piešti paveikslėliai savo kokybe gerokai lenkia skaitmeninę animaciją, todėl dėl jų vertėjo stengtis.

„Animacijoje dažnai susiduriame su ribotos veidų išraiškos problema. Tačiau per aliejinę tapybą mes galime parodyti net daugiau, jeigu tik portretas yra nutapomas tinkamai“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Abejonės dėl savižudybės

Juostoje „Jūsų Vincentas“ analizuojami ne tik V. van Gogho darbai, bet ir jo mirties, kuri paprastai laikoma savižudybe, aplinkybės.

Filmo scenarijaus autorius lenkas Jacekas Dehnelis centriniu filmo herojumi pasirinko Armandą Rouliną (Armaną Ruleną), paštininko iš Arlio sūnų, kurį galima išvysti keliuose V. Van Gogho paveiksluose.

Suabejojęs V. Van Gogho savižudybe Armandas vyksta į Paryžių daugiau sužinoti apie ankstyvą dailininko mirtį.

Dailininkas mirė būdamas 37 metų. Prieš tai jį kamavo dažni psichinės ligos priepuoliai, per vieną kurių jis nusirėžė savo kairiąją ausį.

Kino filmą „Jūsų Vincentas“ viso pasaulio kino teatruose jau pamatė 5 mln. žmonių.

Juostos kūrėjai pradeda planuoti savo kitą projektą – siaubo juostą, sukurtą pagal ispanų dailininko Fancisco Goya (Francisko Gojos) paveikslus.