R. Zilnys apie rusę „Eurovizijoje“: Ukraina vis tiek atrodys blogai

Ukraina nusprendė neleisti Rusijos atstovei dalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurse Kijeve, kadangi ji įtraukta į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Rusija dar prieš tai pareiškė, jei Ukraina neįsileis jų atstovės, Maskva apskritai boikotuos „Euroviziją“.

Anot kritikų, didžiausia drama įvyko tada, kai Rusija paskutinę minutę atstovauti šaliai pasirinko 27-erių metų dainininkę Juliją Samoilovą, kuri dėl ligos nuo mažens yra prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio.

Muzikos apžvalgininkas R. Zilnys sako, kad tai – apgalvotas Rusijos ėjimas.

Jis prisimena, kad dar praėjusiais metais, kai jau buvo aišku, kad „Eurovizija“ vyks Kijeve, užkulisiuose kilo daug diskusijų, kaip elgsis Rusija.

Ji gali garsiau rėkti, kad ukrainiečiai yra beširdžiai, neįgaliam žmogui dėl apsilankymo kažkokioje teritorijoje neleidžiantys dalyvauti konkurse.

„Buvo įvairių pasvarstymų: galbūt bandys kurti provokaciją, įkalbėdami Rusijoje populiarų Ukrainos atlikėją atstovauti būtent Rusijai ir pan. Tačiau šį kartą matome, kad pasirinktas kitas kelias – negalią turinti atlikėja“, – kalba R. Zilnys.

Jos dalyvavimo paskelbimas paskutinę minutę, muzikos apžalgininko teigimu, taip pat nėra atsitiktinis dalykas: „Rusija kur kas anksčiau paskelbdavo, kas atstovaus jų šaliai. Dabar nebėra laiko jokiam manevrui, nes pagal „Eurovizijos“ taisykles reikia dėlioti repeticijų grafikus, scenarijų.“

Įstatymai – lygūs visiems

Išrinktoji Rusijos atstovė pažeidė Ukrainos įstatymus, nes prieš daugiau nei metus koncertavo aneksuotame Kryme. Be to, socialiniuose tinkluose ji išreiškia kritinį požiūrį į Ukrainos valdžios veiksmus.

„Pagal Ukrainos įstatymus, ši atlikėja neturėtų būti įleista į šalį. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas ir užsienio reikalų ministras akcentuoja, kad įstatymai – lygūs visiems. Jeigu ši artistė negali atvykti į Ukrainą, tai kodėl įstatymai turėtų būti laužomi dėl šio išskirtinio atvejo?“ – svarsto muzikos apžvalgininkas.

Jis pastebi, kad tokiais savo veiksmais Rusija sužaidė gudriai: „Dabar ukrainiečiai, neįsileisdami neįgalios atlikėjos, prieš pasaulį atrodo tarsi beširdžiai, labai nejautriai žiūrintys į jos situaciją. Tačiau, jei įsigilintume, šios atlikėjos siuntimą galime vertinti kaip labai cinišką Rusijos veiksmą.“

VU Komunikacijos fakulteto docentas propagandos ekspertas M. Martišius sako, kad tokiuose dideliuose ir garsiuose renginiuose išvengti politikos labai sunku.

„Daugelis tokių renginių, kaip „Eurovizija“, olimpinės žaidynės, pasaulo futbolo čempionatas ir kiti, patraukia didžiules žiūrovų mases ir daugelis politinių veikėjų tai bando išnaudoti. „Eurovizija“ šiuo atveju – ne išimtis“, – tikina propagandos ekspertas.

Pasak M. Martišiaus, Rusija tokiu savo veiksmu praneša žinutę tiek šalies, tiek pasaulio bedruomenėms.

„Maskva savo vidinei auditorijai norėjo parodyti: pažiūrėkite, kokie ten fašistai, neįsileidžia neigalios atlikėjos, kuri nuvyko į Rusijai priklausantį Krymą, beširdžiai. Lygiai tokia pati žinutė yra pasaulinei bendruomenei: pažiūrėkite, kas čia vyksta, kokie yra ukrainiečiai“, – kalba VU KF docentas.

Jis prisimena, kad tokių Rusijos ėjimų būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, kai „Eurovizijos“ konkursas vyko Vienoje ir Rusijos atstovė liko per plauką nuo pergalės.

„Rusija patiria didžiulę politinę izoliaciją, vyksta kariniai veiksmai Ukrainoje, o Rusija pasirodo su daina apie taiką, harmoniją ir gražų gyvenimą. Jei laimėtų, būtų paprastas pasakymas: žiūrėkite, politikai nesupranta, yra atitrūkę nuo žmonių, jie maišo dainas su politika ir mus baudžia, o eiliniai Europos rinkėjai sugeba blaiviau įvertinti situaciją. Kadangi jie nelaimėjo, gali sakyti: matote, jie vis tiek visiškai užsimerkę akis ir net dainų konkurse mato politiką“, – tikina propagandos ekspertas.

Šiuo metu Ukrainos valdžia pripažįsta, kad, pagal įstatymus, dabartinė Rusijos atstovė „Eurovizijoje“ neturėtų būti įleista, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.

R. Zilnys sako, kad šioje situacijoje neutralios išeities nėra, o Ukraina bet kuriuo atveju atrodys blogai.

„Jeigu įsileis ir darys išimtį, keistai atrodys prieš savo šalies gyventojus, kurie, kaip ir visa pasaulinė bendruomenė, nepripažįsta Krymo aneksijos. Atrodys, kad įstatymai nebegalioja vienai atlikėjai, nes ji atvyksta į „Euroviziją“.

Jeigu neįsileis, atsiras žmonių kurie sakys: kaip čia dabar yra? Jie neįsileidžia neįgaliosios. Šią propagandinę partiją Rusija sužaidė labai gerai“, – dar prieš Ukrainai paskelbiant sprendimą kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

Atstovo nekeis

Šią savaitę Kremliaus atstovas spaudai jau pareiškė, kad Rusija nekeis savo atstovės konkurse ir, jei ji nebus įleista, apskritai nedalyvaus konkurse. R. Zilnio manymu, pats korektiškiausias būdas būtų pasiūlyti Rusijai pakeisti atstovą, o tokių precedentų jau esama.

„Rusija ir pati yra buvusi tokioje situacijoje, kai Gruzija nusprendė dalyvauti su daina, kurios priedainyje buvo užuomina apie Vladimirą Putiną. Tuo metu Rusija buvo konkurso rengėja ir labai garsiai svarstė šitą problemą, kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą.

Viskas baigėsi tuo, kad dainai nebuvo leista skambėti. Šiuo atveju Gruzija nutarė konkurse nebedalyvauti“, – primena pašnekovas.

Jo teigimu, ši situacija – dar aiškesnė ir rodo didelę Rusijos nepagarbą valstybei, kuri rengia konkursą. „Rusija, kad ir kokia didelė valstybė būtų, „Eurovizijoje“ yra viešnia. Toks protokolas“, – pabrėžia R. Zilnys.

VU KF docentas M. Martišius sako, kad Rusija įstūmė Ukrainą į nepatogią padėtį ir turi iniciatyvos pirmumą. „Ji gali garsiau rėkti, kad ukrainiečiai yra beširdžiai, neįgaliam žmogui dėl apsilankymo kažkokioje teritorijoje neleidžiantys dalyvauti konkurse“, – kalba specialistas.

Jis sutinka, kad Ukrainos gyventojai išimties, jei ši būtų suteikta Rusijos dainininkei, nesuprastų.

„Galima tikėtis, kad Rusija pakeis atstovą, tačiau Rusija greičiausiai to nedarys ir nedalyvaus šių metų konkurse. Galbūt nedaug kas žino, kad po to, kai Ukrainos atlikėja laimėjo konkursą, Ukrainoje buvo svarstymų, kur jį rengti, ir kai kas netgi siūlė jį daryti šalia karinių veiksmų teritorijos, kad Europa pamatytų.

Galiausiai, aišku, buvo nuspręsta, kad tinkama infrastruktūra yra Kijeve“, – pasakoja M. Martišius ir prideda, kad esant įtemptai politinei situacijai, išvengti politikos labai sunku.