„Oskaro“ laureatas M. Hazanavicius džiaugiasi lietuviška pavarde

Vilniuje viešintis „Oskaro“ laureatas režisierius Michelis Hazanavicius (Mišelis Hazanavičius) sako esantis dėkingas seneliui, kad atvykęs į Prancūziją jis nepasikeitė lietuviškos pavardės.

„Tai graži pavardė, jei turi galimybę turėti tokią pavardę, privalai ją saugoti, o ne keisti. Esu dėkingas seneliui, kad jis atvykęs į Prancūziją nepasikeitė pavardės ir gerbė vietą, iš kurios atvyko“, – trečiadienį sakė režisierius, atvykęs į tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“ Vilniuje.

Pasak M.Hazanaviciaus, neįprasta pavardė padeda ją įsiminti. Po gero dešimtmečio sutikęs klasės draugą režisierius prisipažino jo pavardės nebeprisiminęs, o šis jo pavardę puikiai žinojo.

„Nuo pat vaikystės manęs vis klausia: iš kur tu? kodėl tokia sudėtinga pavardė? Aš atsakydavau, kad esu iš Lietuvos. Didžiavausi sakydamas, kad iš Lietuvos. Kai buvau vaikas, Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, niekas jos nežinojo, tai buvo lyg išgalvota šalis“, – pasakojo režisierius.

Kita vertus, jis sakė save labiau tapatinantis su žydiškomis, ne lietuviškomis šaknimis. Jo senelis Lietuvą paliko būdamas 14 metų.

Prancūzijoje gyvenantis menininkas tvirtino iš pirmos kelionės Lietuvoje parsivešiantis gerą įspūdį. Antradienį jam pavyko truputį apžiūrėti Vilnių, ekskursiją surengė istorinių romanų rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, papasakojusi daug įdomių istorijų apie miestą.

Festivalyje režisierius pristatė naujausią karinę dramą „Ieškojimai“ (The Search). Jos veiksmas vyksta per vadinamąjį antrąjį Čečėnijos karą, filme pasakojamos dvi paralelinės istorijos apie per stebuklą išgyvenusį 9 metų musulmoną našlaitį Čečėnijoje ir Rusijos kariuomenėje tarnaujantį jaunuolį Kolią.

Iki tol buvęs komedijų režisieriumi M.Hazanavicius teigė filmo tema pasirinkęs karą Čečėnijoje po pažinties su čečėnų tautybės žmonėmis 2005 metais. Jis pats parašė filmo scenarijų prieš tai išstudijavęs daug dokumentinės medžiagos.

„Aš buvau šokiruotas tuo, kas vyksta Čečėnijoje“, – Vilniuje sakė režisierius.

Anot jo, šokiravo ir tarptautinės visuomenės abejingumas tam karui. Beje, filmas „Ieškojimai“ Prancūzijoje taip pat nesulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, nepaisant to, kad dabar nuolat kalbama apie karą Ukrainoje.

„Mūsų šalyje žmonės iš viso nesuvokia, kad karas gali vykti“, – sakė režisierius.

„Ieškojimus“ M.Hazanavicius filmavo Gruzijoje, istoriškai čečėnų gyvenamoje teritorijoje. Kino kūrėjas pasakojo, kad buvo nelengva dirbti su neprofesionaliais aktoriais, filmavimo aikštelėje skambėjo penkios kalbos. Režisierius sakė buvęs sužavėtas pagrindinį vaidmenį atlikusio devynmečio berniuko darbu. Tiesa, už tai, kad berniukas imtų verkti reikiamu metu, M.Hazanavicius sakė jam mokėjęs po penkis larius (po du eurus). Už šiuos pinigus vaikas nusipirko kompiuterinį žaidimą.

„Kai pirmą kartą paprašiau jo verkti, jis nenorėjo to daryti. Aiškinau, kad tai svarbu, bet jis nenorėjo to daryti. (...) Po kurio laiko jam sakau: gerai, duosiu tau penkis larius, jei verksi. Jis perklausė, ar tikrai mokėsiu penkis larius, ir sutiko. Ir kai reikėjo, pradėjo verkti labai natūraliai“, – prisiminė režisierius.

Beje, M.Hazanaviciaus pastangomis berniukas su dėde atvyko į Prancūziją ir paprašė čia prieglobsčio.

Režisierius tvirtino netrukus pradėsiantis filmuoti naują savo juostą – šviesią klasikinę komediją.

Prancūzų režisierius M.Hazanavicius išgarsėjo 2011 metais sukūręs nebylų filmą „Artistas“ (The Artist). 2012 metais šiai juostai skirti penki „Oskarai“, tarp jų – ir už geriausią filmą.