A. Užkalniui teko kreiptis į psichologą: vienas kito ėdimas yra emocinis smurtas

  • Teksto dydis:

„Atrodai baisiai“, – socialinėje erdvėje rašo komentarą asmuo garsenybei, teigdamas, kad jis tik išsako „savo asmeninę nuomonę“. Patyčios ypač socialinėje erdvėje tapo norma. Kas mums, lietuviams, yra nutikę, kad kasdien bendraujame pasityčiojimo, paniekinimo nata, kodėl norma ir pramoga tapo „pažvengti“ iš kitų žmonių?

Laidoje „Visi mes žmonės“, rodomoje sekmadienį, 17.30 val., per TV3, kalbinti patyčių sulaukiantys žmonės teigia, kad tai nėra nekaltas žaidimas, į kurį galima nekreipti dėmesio. Įžeidimas, pažeminimas turi poveikį sveikatai ir neretai labai didelį – vieni tyliai kenčia, kiti kreipiasi į medikus, o būna – ir nusižudo.

„Prisiminsiu Andriaus Mamontovo žodžius, kas erzina Lietuvoje – tai dirglumas, irzlumas ir įžeidumas“, – sako žurnalistas, publicistas Andrius Užkalnis, kas keletą mėnesių nuo to pabėgantis į užsienį.

Jis iš savo patirties ir žinomų savo kolegų bei draugų teigia supratęs daręs klaidą anksčiau: manė, kad pikti komentarai, žodinė agresija tėra juokas, kuris lengvai atšoka. Nieko panašaus – nuosėdos kaupiasi, pats pradedi darytis piktas ir agresyvus. 

„Mes visi esame jautrūs aplinkai, kurioje esame – ji turi poveikį. „Nekreipk dėmesio“ arba „Duok durniui kelią“ – kvaila taip raminti. Kaip tai skambėtų, jei tave užpuolė gatvėje ir suspardė? Nekreipti dėmesio? Vienas kito ėdimas yra emocinis smurtas,  žmonės nuo to suserga ir žudosi“, – kalba Andrius.

Jis neslepia, kad patiriamas emocinis smurtas – viena iš priežasčių, kodėl jis pradėjo lankytis pas psichoterapeutą.

Bet juk ir jis pats kaltinamas pradėjęs patyčių kultūrą? 

„Provokavimo elementas mano tekstuose pasidarė nebe dominuojantis, bet tai žanro pobūdis, ir mano provokavimas nėra nutaikytas į individualius asmenis. Tai žanro tradicija, juk boksininkui nesakome, kad jis ringe smurtauja. Patogu sakyti, kad neigiamą reakciją savo adresu iššaukiau pasisakymais, bet pažiūrėkite, ko sulaukia žmonės, kurie net musės nėra nuskriaudę“, – atkreipia dėmesį Andrius.

Kita laidos dalyvė – į Lietuvą po aštuonerių metų gyvenimo užsienyje grįžusi dainininkė Donata Virbilaitė – dar nesijaučia galinti pasakyti, kad grįžo namo – palaikymo nesitiki, bet patyčių tikrai nesijaučia nusipelniusi, o to sulaukia.

„Yra asmenų, kurie jaučiasi niekam tikę ir geriau pasijunta paniekindami kitą. Nuvertindamas kitą, žmogus išlaiko savo savigarbą“, – vieną patyčių priežasčių įvardija psichologas-psichoterapeutas Justinas Burokas.


Šiame straipsnyje: Andrius UžkalnisDonata Virbilaitėpatyčiospagalbos telemocinis smurtas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš portretas
Kiek straipsnių tik pagirymų savo adresu, buvau mažas apelsinus valgiau , mama iš Maskvos vežė ojus tuo metu...ir taip staipsnis po straipsnio visi niekinami. Kodel ponulis, nesukluso perskaitęs komentarus juk visur sieja piktį, pažeminimą tautiečių. Juk ir kiti rašo , bet be įžeidinėjimų ir pasipūtimo. Ponulis sveikatą susigadinti ir netikrų draugų tik turėsi per savo puikibę.

Nugi

Nugi portretas
Kaip šauksi, taip atsilieps.

aš  portretas
trolina jis jus varguoliai.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių