Emigrantų kryptis – Lietuva?

Kanceliarija pritrūko minčių

"Kryptis Lietuva" – genialus sumanymas, kaip savo darbus ir prievoles užmesti ant pečių kitiems.

Tereikia paskelbti idėjų konkursą, paskirti biudžeto lėšų ir beliks tik laukti, kaip paprasti piliečiai staiga ims siūlyti emigrantų susigrąžinimo į Lietuvą planus.

Būtent tokias mintis kelia Vyriausybės kanceliarijos projektas, kuriuo, regis, desperacijos ir minčių bado apimti klerkai sumanė kreiptis į visuomenę.

Dienraščiui užklausus, ko tikimasi iš šio sumanymo ir kodėl kreiptasi į visuomenę idėjų, kaip susigrąžinti emigrantus, jei iš esmės ši galvasopė yra Vyriausybės prerogatyva, kanceliarijos spaudos tarnyba parašė ne ką daugiau, nei jau paskelbta jų interneto svetainėje.

Esą šie apdovanojimai padės išsiaiškinti, kaip viešasis sektorius, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir pavieniai žmonės savanoriška veikla padeda iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams.

"Kartais ir labai maži dalykai duoda daug naudos. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti sugrįžusių vaikų adaptaciją, vienoje Dzūkijos sostinės mokykloje kuriama speciali klasė. Tai ypač aktualu, kadangi dalis sugrįžusių vaikų nelabai moka kalbėti lietuviškai. Neabejojame, kad tokių iniciatyvų yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir šalies regionuose, todėl norime parodyti dėmesį tokias iniciatyvas įgyvendinančioms organizacijoms bei pavieniams žmonėms ir motyvuoti juos, paskatinti šalies žmonių pilietiškumą ir savanorystę", – taip atsakė Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba.

Nepatogi teisybė – į akis

Kanceliarijos protų pseudopatriotiniai šūkiai: "Mes tikime, kad Lietuva gali būti naujos gyvenimo pradžios, neribotų karjeros galimybių, naujų idėjų įgyvendinimo, patraukli šeimos kūrimo vieta", taip pat kvietimas visiems kartu kurti Lietuvos sėkmės istoriją sukėlė įniršį tarp emigrantų.

Paskelbus projektą "Kryptis Lietuva", internetiniame tinklaraštyje anglija.lt netrukus pasipylė išvykėlių komentarai.

Ogis parašė: "Pirmiausia keisčiau Lietuvos politiką, nes Lietuvoje labai didelis komunizmas, dar didesnis, nei buvo prie rusų, žmonės įbauginti. (…) Jokiu būdu nepriiminėti į politiką vairuotojų, muzikantų ar aktorių, kaip dabar tai vyksta, mažinti politikų algas, kad šie pajaustų tikrąjį Lietuvos gyvenimą. Tada gal ir susipras, ką reikėtų daryti, kad Lietuvos žmonės neemigruotų. Daug ką galima prirašyti, tik nebesinori, nes ten ir taip bukagalvių gauja sėdi, kaip ir visur kitur, kur pinigai kvepia."

Dar vienas komentatorius, pasivadinęs Banditu, antrino: "Pakelkite algas ir nedidinkite kainų. Meskite iš Seimo prisivogusius tautos pinigų."

Nejuokinkite, patys gerai žinote priežastis, o čia – tik įprastas pinigų plovimas.

Komentatorius Emigrantas pridūrė: "Nejuokinkite, patys gerai žinote priežastis, o čia – tik įprastas pinigų plovimas. Aš emigracijoje jau daugiau nei 10 m. ir jokios jūsų iniciatyvos manęs jau nebedomina, aš čia susikūręs savo gyvenimą ir niekuo nesiskundžiu. Man ne pinigai pirmoje vietoje, o darbo sąlygos, darbo kultūra, darbo sauga, ko Lietuvoje – nulis. Mes emigravę jau seniai šaipomės: vergauti Lietuvoje – normalu, o dirbti nekvalifikuotą darbą svetur už keturgubai didesnį atlygį – baisi gėda. Ištrūkęs paukštukas į nelaisvę atgal nebegrįžta, nesvaikite, o kad kiti nustotų evakuotis iš Lietuvos, pažabokite darbdavių savivalę."

Vertinga airių pamoka

Anot rinkodaros specialisto Raimundo Vaitiekūno, projektas "Kryptis Lietuva", kuriuo esą bandoma įtraukti visuomenę į emigracijos problemos sprendimą, yra ne kas kita, o valdžios siekis nusikratyti savo atsakomybės.

"Kažkas siekia nusiplauti rankas, todėl iškėlė šūkį: "Tauta tegul daro", kad paskui galėtų žmonėms suversti kaltę, jeigu projektas nepavyks. Taip emigrantų į Lietuvą nesusigrąžinsi. Korta jau mesta. Ta kritinė masė migruojančiųjų keliasi iš vienos vietos į kitą, ir niekur nuo to nedingsime, bet jei toliau taip bus, kalbu apie mokesčių sistemą, valstybės laukia didelis krachas. Nors labai norėčiau būti neteisus", – dėstė R.Vaitiekūnas.

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška viliasi, kad emigrantai, sulaukę bent pensinio amžiaus, tikrai sugrįš į Lietuvą.

"Juolab ne vieni tarptautiniai tyrimai parodė, kad čia yra palankios sąlygos gyventi senjorams. Suprantu, kad projekto "Kryptis Lietuva" tikslas yra susikviesti ne pensininkus, o darbingo amžiaus žmones. Remiantis Europos šalių praktika, vienintelis sėkmingas emigrantų sugrįžimas buvo Airijoje. Sėkmės receptu tapo verslo liberalizavimas, valstybė beveik nesikišo į verslą ir faktiškai visa valstybė tapo laisva ekonomine zona", – teigė A.Mileška.

Esą tada į Airiją ne tik grįžo emigrantai, bet čia ėmė kurtis ir labai daug stambių korporacijų, jos investavo, kūrė čia savo filialus, darbo vietų radosi tiek, kad net airių emigrantų nepakako, ten plūstelėjo atvykėliai ir iš kitų šalių, tarp jų – ir iš Lietuvos.

Nėra valstybinio požiūrio

Anot A.Mileškos, Lietuvai pasinaudoti šia patirtimi turbūt būtų sudėtinga, nes Airija turi itin senas verslo tradicijas, juolab požiūris į dirbantį žmogų ten kitoks.

"Čia labai geras pavyzdys – moksleiviai, kurių nemaža dalis išvyksta studijuoti į užsienį. Pasižiūrėjus studijų kokybę, daugelis mūsų universitetų pasistatė modernias laboratorijas, įsigijo puikias knygas, regis, viskas tas pats, kaip užsienyje. Vienintelis skirtumas – požiūris į studentą. Dėl to mūsų jaunuoliai ir renkasi studijas užsienyje. Tai, kas yra pas mus, – sovietinis palikimas", – mano A.Mileška.