Emigravusi mokytoja gyvenimui užsidirba masažais

  • Teksto dydis:

Elektrėnuose fizikos mokytojai Nijolei trūko saulės ir šilumos, ji svajojo apie egzotiškus šiltus kraštus ir galų gale ryžosi radikaliai pakeisti savo gyvenimą.

„Kai kolegoms pranešiau, kad išvykstu, daug kas mane smerkė, kad beprasmiškai laidoju didžiulį žinių bagažą. Vis girdėjau, kad tokių fizikos specialisčių labai trūksta. Tačiau savo sprendimo neketinau keisti“, – kalbėdama LRT  TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ prisimena lietuvė.

Ši istorija – apie pokyčius. Ne tik apie geografinius. Nijolė Lešinskienė pakeitė ne tik šalį, klimatą bei kalbą. Ji pakeitė požiūrį į gyvenimą, pasirinko visiškai kitokią profesiją ir net išsilaikė motociklo vairavimo teises. „Tie, kas žiūrės šį reportažą, manęs nepažins“, – „Emigrantams“ sako penkiasdešimtmetė moteris.

24 metus vienoje Elektrėnų mokykloje Nijolė dirbo fizikos mokytoja. Kaip pati sako: buvo rami, nuspėjama ir per daug nereikalaujanti moteris. Kaip ir daugelis jos pažįstamų, ji buvo susitaikiusi su tuo, ką turi, ir bijojo gyvenime ką nors keisti.

Bet pokyčiams reikia subręsti. Jeigu vieną, paskui kitą rytą pabundi ir susimąstai, kad kažko tavo gyvenime trūksta, vadinasi, reikia kažką keisti, aiškina ji.

Ir Nijolė pakeitė. Šiandien mes susitinkame vidury Viduržemio jūros – pačiame Europos pakraštyje esančioje Kipro saloje. Jau kurį laiką šią salą lietuvė vadina namais.

Nijolę kolegos vertino kaip gerą mokytoją, fizika buvo tas dalykas, apie kurį ji galėjo kalbėti valandų valandas. „Tačiau kartais net ir su didžiausiomis meilėmis romanai ima ir pasibaigia“, – savo sprendimą keisti darbą bando paaiškinti Nijolė. Sako tiesiog perdegusi vienoje srityje. „Jaučiausi, kad stoviu vietoje, nebetobulėju, pasidarė nuobodu“, – sako masažuotoja tapusi moteris.

Apie Lietuvą ir jos žmones Nijolė niekada nesakė nieko blogo. Mūsų šalis jai nuostabi ir mylima. Tačiau gyvenant Elektrėnuose Nijolei buvo per mažai saulės, trūko šilumos. „Vis paskaitydavau apie egzotiškas salas, pasvajodavau kada nors nukeliauti. Pajuokauju, kad kelionė užtruko“, – savo atsiradimą Kipre aiškina ji.

Kai kolegoms pranešiau, kad išvykstu, daug kas mane smerkė, kad beprasmiškai laidoju didžiulį žinių bagažą.

„Kai kolegoms pranešiau, kad išvykstu, daug kas mane smerkė, kad beprasmiškai laidoju didžiulį žinių bagažą. Vis girdėjau, kad tokių fizikos specialisčių labai trūksta. Tačiau savo sprendimo neketinau keisti“, – didžiųjų pasikeitimų laiką prisimena Nijolė ir tikina, kad iki šiol puikiai prisimena fizikos mokslus, kuriuos kaldavo savo mokiniams.

Nijolė nenori meluoti ir nesako, kad atvykus į Kiprą buvo labai lengva. Čia užsieniečių išskėstomis rankomis niekas nelaukia. Darbai, kuriuos siūlo atvykėliams, dažniausiai prastai mokami ir gana nemalonūs.

Sukandus dantis teko padirbėti ir buvusiai mokytojai.

„Pradžioje aš dirbau 5 žvaigždučių SPA centre Adianapoje. Tai buvo atostogų metu, kada aš dar dirbau mokytoja. Tai va, ir ten dirbau su vietiniais, vietinėmis masažuotojomis ir vietinėmis jogos specialistėmis. Aš tiesiog pasižiūrėjau jų darbo kokybę, jų darbo stilių. Tai visiškai skiriasi nuo to, ką daro lietuviai, rusai. Jie kitaip viską mato ir kitokia visiškai yra atsakomybė. Prasčiau dirba. Man nepatiko, ir aš supratau, kad galiu vystytis“, – laidai „Emigrantai“ pasakoja lietuvė.

Tapti masažuotoja Kipre nesunku, darbdaviai nereikalauja didelių mokslų ar kokių nors ypatingų diplomų. Todėl šį darbą dažnai gauna visiškai nepatyrę ir gan prastai savo sritį išmanantys žmonės. Konkurencija – milžiniška.

Dabar Nijolė ne tik sukaupė daug patirties, bet ir įgijo daugybę diplomų. Mokytis masažuotojo amato ji nuolat grįždavo į Lietuvą.

Vis dėlto ilgainiui neprofesionalūs, nerimtai į darbą žiūrintys masažuotojai atkrenta. O tokie žmonės, kaip Nijolė, Kipre lieka ilgiems metams.

Jau kelerius metus lietuvė nusėdusi ramiame Protaraso kurorte, kurį daugiausia renkasi su šeimomis atostogaujantys turistai.

Gauti čia darbo vietą buvo tikras kantrybės išbandymas. Klestinčio viešbučio savininkas negalvojo, kad jo klientams reikia rimtos masažuotojos.

„Vieną vakarą aš atvažiavau pavakarieniauti čia, nusileidau į apačią, pamačiau užrašą – SPA ir tada paklausiau padavėjo, ar čia tas SPA dirba. Sako – ne, nedirba. Ir kitą dieną mes atėjome su draugu paklausti, galbūt jis norėtų masažuoti. Sako – ne, nesuprantu tokių dalykų, nereikia. Nesąmonė kažkokia. Ir mes taip palikome. Ir kai aš atvažiavau jau po žiemos, tiesiog mano tas draugas čia išprašė, sako, tu mano moterį turi priimti čia dirbti. Leisk tu jai pabandyti. Gerai, sako, tegul ji atvažiuoja“, – prisimena emigrantė.

Iš šios istorijos lietuvė sako išmokusi niekada lengvai nepasiduoti. Ji tiki, kad kiekvienas žmogus, kuris tūkstantį kartų beldžiasi į jam patikusias duris, galiausiai prisibeldžia.

Vaikštinėdama po didžiulį atostogų kompleksą, kuriame dirba, Nijolė nepaprastai didžiuojasi čia išsikovojusi pagarbą ir kolegų meilę. „Jaučiuosi taip, tarsi būčiau tapusi didelės šeimos nare”, – sako ji.

Nijolės darbo vieta – nedidukė palapinė ant jūros kranto. Joje ji praleidžia ištisas valandas kiekvieną dieną.

Pagrindiniai moters klientai yra skandinavai, anglai bei rusai. Kartais čia užsuka ir vietiniai, tačiau su jais Nijolei kyla nemažai sunkumų.

„Būdavo, kad atsigula vietinė moteris masažui, sako, jai už 25 eurus. Ir kada tu pabaigi masažą, ji duoda tau 10 eurų. Sako – man nereikėjo, kad tu darytum už 25. Man – už 10”, – pasakoja lietuvė.

Nijolė sako, kad ji daro visai kitokius masažus nei įprasta šioje atostogų saloje. Kiekvienas pirmą kartą atėjęs klientas lieka maloniai nustebintas.

Lietuvės vizitinė kortelė – masažai, daromi su jos pačios gaminamomis vantomis.

Pamatę, kaip dirba Nijolė, apie jos sugalvotą darbo techniką klausinėja ne tik tie, kurie guli ant jos masažo stalo, bet ir pro šalį einantys žmonės. Lietuvė čia tarsi paplūdimio gydytoja.

Kiekvieną dieną masažuotoja tapusi mokytoja sulaukia nuo 5 iki 10 žmonių. Dauguma jų – nuolatiniai klientai.

Ilgą laiką Nijolė po vasaros sezono Kipre grįždavo į savo butą Elektrėnuose, tačiau atsiradęs vietinis mylimasis kiek pakoregavo gyvenimo ritmą. Štai tada lietuvė tapo nuolatine šios salos rezidente. „Bandome čia kurti namus, tačiau vestuvių neplanuojame“, – sako ji.

Kipras Nijolei – ne vien darbas. Ji niekaip negali atsigrožėti šia sala. Kai tik turi laisvadienį, keliauja po įvairius miestelius. „Dabar, kai šilta, kai daug turistų, čia smagu, tačiau žiemą būna visai kitoks vaizdelis“, – sako ji.

Kai baigiasi poilsio sezonas, Nijolė, kaip ir daugelis salos gyventojų, tampa išlaikomi salos valdžios. Ir čia nieko gėdinga ar smerktina, Kipre tai – normalu.

Vis dėlto Nijolė neskursta. Per vasaros sezoną ji prisitaupo, todėl, atėjus  žiemai, leidžia sau papramogauti. Didžiausia jos aistra – kelionės po Aziją, o nauja meilė – dviratės transporto priemonės.

„Šioje saloje tapau nauju žmogumi, esu drąsesnė“, – sako Nijolė. Pasileisti plaukus ir visu greičiu skrieti vingiuotais Kipro kalnų keliais jai jau nieko nereiškia. Namais tapusią salą ji vadina rojumi, tačiau pripažįsta, kad kartais net ir rojuje būna per karšta.

Jau septynerius metus gyvenanti toli nuo Lietuvos buvusi mokytoja vis tiek jaučia didžiulį prisirišimą prie savo gimtojo miesto. „Gyventi be nuolatinių grįžimų negalėčiau“, – sako ji.


Šiame straipsnyje: emigrantaiKipras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Budelis

Budelis portretas
Totalus kosmaras.

Dargyvas

Dargyvas portretas
Šaunuolė Nijole, Dar jauna - gyvenk pilnavertį gyvenimą, kurio Tavo vaikai šioj šaly tikrai neturėtų. Čia gyvena toki lansbergiai. kubiliai, masiuliai, noreikos, juozaičiai, ojuos globoje grybų karalienė

Vilma

Vilma portretas
Pats šlykščiausias ir nerimtas darbas masažuot kitiem užpakalius.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių