Į Izraelį emigravęs buvęs kultūros namų direktorius virto ūkininku

  • Teksto dydis:

Šį antradienį LRT televizijos laidoje „(Ne)emigrantai – knygos puslapių verta Azalijaus iš Mažeikių istorija.

Prieš 30 metų, kai dar gyveno Mažeikiuose, Azalijus Chaikinas buvo žinomas ir gerbiamas žmogus – kultūros namų direktorius. Anuomet tai buvo svarbus postas. Prisimindamas senus laikus, Azalijus sako, kad tuomet jis bendravo su didžiausiomis estrados žvaigždėmis ir netgi bičiuliavosi su Algirdu Brazausku.

Šiandien Azalijaus gyvenimas visai kitoks – daug ramesnis ir, kaip pats sako, be jokio blizgesio. Į Izraelį Azalijus su šeima emigravo prieš tris dešimtmečius. Kartu vyko žmona, du vaikai ir Azalijaus tėvai. Kol įsitvirtino naujoje šalyje ir išmoko vietos kalbą, Azalijus dažė gatves, tvarkė statybvietes, o žmona su mama dirbo skalbykloje. Šiandien vyras jau mėgaujasi užtarnauta pensija ir netikėtai atrasta veikla, tapusia jo gyvenimo aistra.

Kai prieš keletą metų nusprendė, kad į pensiją jam dar per anksti, Azalijus ėmėsi ieškoti naujos veiklos. Ne tik tam, kad užsidirbtų pinigų, bet ir kad galėtų turiningai leisti laiką. Azalijus sako, kad jam patiko draugų gaminami naminiai sūriai, todėl į galvą šovė mintis, o kodėl nepabandžius to imtis pačiam? „Pradėjau daryti, jaučiu, kad mane tai traukia. Netrukus tai tapo gyvenimo būdu. Kalbu su pienu, kalbu su sūriais, juos glostau, plaunu, pakuoju, apverčiu“, – šypsosi vyras.

Vien gaminti ir pardavinėti sūrius būtų neįdomu – įsitikinęs ūkininku tapęs buvęs muzikas. Kartu su bičiuliu bitininku jie įkūrė jaukią sodybą, į kurią kviečia užsukti žmones paragauti sūrio su medumi ir iš arčiau susipažinti su įdomiu bičių gyvenimu. „Atvykusias žmonių grupes kviečiame pasivaišinti medumi ir pamatyti, kaip dirba bitės – jas galima stebėti avilyje iš stiklo. Be to, mes pirmieji ir vieninteliai Izraelyje siūlome žmonėms procedūrą pakvėpuoti avilių oru. Tai labai sveikas dalykas“, – sako Azalijus.

Azalijus taip pat džiaugiasi, kad per 30 Izraelyje praleistų metų jam pavyko nepamiršti lietuviškų šaknų, o svarbiausia – lietuvių kalbos, kuria bendrauja kiekvieną dieną. Jis mėgsta paskambinti seniems draugams, kurie iki šiol gyvena Klaipėdoje ir Mažeikiuose. „Lietuvos aš nepamiršau“, – laidoje nuolat kartos Azalijus, pridurdamas, kad čia, savo ūkelyje, jis jaučiasi beveik kaip lietuviškame kaime. Jiedu su žmona čia ir pasiliks – jų vaikai taip pat jau įsitvirtinę, turi gerus darbus ir jau augina savo vaikus.

Laida „(Ne)emigrantai“ – šį antradienį 19.30 val. per LRT televiziją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ui

Ui  portretas
Ui koks geras zmogus teisingas ne taip kaip kiti like lietuvoje buve represiniu strukturu darbuotojai tardytojai kurie kirsina lietuvius su zydais jei kam idomu paklausykit jotubeje Tomas Cyvas Kas traukia zydu korta labai gera laida teisinga

Anonimas

Anonimas portretas
niekados neniekinau korespondentu straipsniu;;bet ….kazkaip apie sios[ nedraugiskos lietuviams ] tautos zmones nelauktina ir nemalonu girdeti tapo ,,,po mazumu -zh. fanes ishsishokimu ir zydo -tomuko [tapusio vilniaus muru "alpinistu",,nebeidomus mums tie zmogenai; gal tik parasyti verta ,kad zydai yra puikus zuvies ir silkes paruoshimo specai

Alma

Alma portretas
Oi,manau,kad jums,Azalijau,buvo labai sunku...Cia buvote ponas,o ten...Bet galiu teigti,kad cia jus niekada nebegrįžtumet...
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių