Kai vienintelė išeitis – emigracija

  • Teksto dydis:

Šį antradienį 19.30 val. per LRT televiziją laidoje „Emigrantai“ – dviejų seserų istorija. Viena jų emigracijoje rado prieglobstį nuo grasinančio, terorizuojančio buvusio širdies draugo, sūnaus tėvo, kuris neleido vaikui gyventi su mama. O antroji sesuo bėgo nuo Lietuvoje ją gramzdinančių skolų.

Jau ketverius metus Indrės ir Rūtos Gailiučių namai ne gimtojoje Šilutėje, o Stokholmo pakraštyje. Šiandien abi moterys džiaugiasi kardinaliais gyvenimo pokyčiais. Rūta yra lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė, gyvena gražiuose namuose ir sėkmingai dirba vaikų darželyje. Lietuvoje po skyrybų  vienišai mamai būsto paskola tapo nepakeliama. Moteris, dirbusi kultūros srityje, kone dvejus metus gyveno skurde, mat du trečdalius algos atiduodavo bankui, o iš likusių 300 litų dar reikėjo du vaikus išlaikyti.

Indrės istorija primena kriminalinio filmo siužetą.  Iširus pirmai santuokai, likusi su dukra Indrė susirado vyrą, su kuriuo susilaukė sūnaus. Deja, šeiminė idilė greitai baigėsi – vyras ėmė smurtauti prieš Indrę ir prieš jos dukrą. Smurtaujančio vyro nesustabdė nei skyrybos, nei policija – jis moterį persekiodavo: sėdėdavo po langais, skambindavo, grasindavo užmušti. Galiausiai jis atėmė jųdviejų sūnų iš motinos bei draudė jai su vaiku bendrauti. Pagalbos moteris nesulaukė nei iš policijos, nei iš socialinių darbuotojų.

Tai tęsėsi dvejus metus, per tą laiką Indrei pavykdavo susitikti su vaiku, sumokėjus skriaudikui nemenkas pinigų sumas. Indrė, jos sesuo ir mama žinojo, kad vienintelė išeitis – pagrobti sūnų ir bėgti į užsienį. Moterys kruopščiai sukūrė pabėgimo planą ir jį įgyvendino. Indrė su vaikais pabėgo į Švediją. Ten ji dar sulaukė grasinančių laiškų, tačiau Švedijos apsauga įslaptino moters ir jos vaikų asmens duomenis. Šis košmaras jau praeityje. Šiandien Indrė sėkmingai ištekėjo, visa šeima kartu, pinigų netrūksta, o svarbiausia – jaučiasi saugi.

Kita istorija – iš saulėtojo Izraelio. Čia gyvena gražuolė lietuvė Simona Reuveni su vyru žydu Alonu anesteziologijos specialistu, su kuriuo susipažino Kaune, kai vyras pagal mainų programą mokėsi medicinos. Moteris Izraelyje gyvena jau trejus metus. Lietuvoje ji nesiskundė, turėjo gerą darbą privačioje plastikos chirurgijos įmonėje, gerai uždirbo. „Esu meilės emigrantė“, – sako lietuvė, besidžiaugianti šiltu Izraelio klimatu. Didžiausias sukrėtimas, kurį per trejus metus  Izraelyje net du kartus patyrė Simona, privalomas vyro šaukimas į karo frontą.

„Emigrantai“ – antradienį 19.30 val. per LRT televiziją. Reportažus rengia Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

AS

AS portretas
Anksčiau mokykla aprupindavo knygomis o dabar už knygos mokiek po 150 lt už viska mokiek.žmones maža alga turi o kainos visur beveik vienodos tik algos skyriasi valdžia nemato šito.Dar i kariomine ruošia kvesti o kas vaikus maitins ,kas uz paskola mokes paimta. Namo renovecija daro net nežiuri i žmogu gyvenima (turiu paskola 200,00 tuk moku 1.050 lt kas men )sunku be proto ir dar reikes moketi iž renovacija.KITEM NET UŽ RENOVACIJA NEUŽTEKS PINIGU KODEL PRIEŠ NAMO RENOVACIJA NEPAŽIURI I ŽMOGU BIUDŽETA AR ISGALES MOKETI,KAIP PVZ KAI IŠ BANKO NORI PASKOLA PAIMTI. MUSU VALSTIBEJE DAUG MINUSU TAI BUS IKI TIL KOL 142PARLAMENTARAI SEDES IR PREZIDENTE KLAUSIS JU.

AS

AS portretas
Anksčiau mokykla aprupindavo knygomis o dabar už knygos mokiek po 150 lt už viska mokiek.žmones maža alga turi o kainos visur beveik vienodos tik algos skyriasi valdžia nemato šito.Dar i kariomine ruošia kvesti o kas vaikus maitins ,kas uz paskola mokes paimta. Namo renovecija daro net nežiuri i žmogu gyvenima (turiu paskola 200,00 tuk moku 1.050 lt kas men )sunku be proto ir dar reikes moketi iž renovacija.KITEM NET UŽ RENOVACIJA NEUŽTEKS PINIGU KODEL PRIEŠ NAMO RENOVACIJA NEPAŽIURI I ŽMOGU BIUDŽETA AR ISGALES MOKETI,KAIP PVZ KAI IŠ BANKO NORI PASKOLA PAIMTI. MUSU VALSTIBEJE DAUG MINUSU TAI BUS IKI TIL KOL 142PARLAMENTARAI SEDES IR PREZIDENTE KLAUSIS JU.

to mokytoja

to mokytoja portretas
Tikriausiai dirbi finansiškai stiprioje įstaigoje, turi pusantro ar du krūvius, tai ir išgyveni. Neturint krūvio, aukštos kvalifikacijos- mokytojas gali tik egzistuoti. Pilnavertis, intelektualus gyvenimas- tabu.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių