Lietuvių vergovė Kipre – nuo patyčių iki priekabiavimo

Jis nekantriai laukia rugpjūčio pabaigos, kai grįš namo ir pagaliau galės lengviau atsipūsti.

Dirbo 12 valandų be poilsio

Neseniai iš Graikijos namo parskridusi kita lietuvė su siaubu prisimena viešnagę ir šios šalies kurorte.

Koso saloje esančio Marmari paplūdimio restorane Aušra irgi dirbo padavėja.

"Tikrų tikriausia vergovė. Reikalauja nerealių dalykų, o mokėti neskuba. Atvykome kelios lietuvės ir visos likome labai nusivylusios. Mus ir dar porą merginų iš Rusijos bei Ukrainos apgyvendino mažyčiame kambarėlyje be langų, be jokių patogumų, nebuvo kur susidėti daiktų, jokios spintos. Dėl didelės drėgmės ir darbo krūvio pakirsdavo kojas, ėmė skaudėti sąnarius", – guodėsi mergina.

Pirmąją darbo dieną Aušra be atvangos nešiojo turistams maistą ir gėrimus ištisas 12 valandų.

"Jau pirmą dieną supratau, kad "įkliuvau". Poilsiautojų – be galo daug, todėl krūvis – nežmoniškas. Norėdami sutaupyti vadovai nepriima daugiau darbuotojų ir liepia mums viską daryti dar greičiau. Alinantis karštis, saulė plieskia tiesiai į veidą. Nors esi šalia jūros, gali tik pasvajoti apie maudynes. Geriausiu atveju spėsi apsišlakstyti veidą šaltu vandeniu", – kalbėjo pašnekovė.

Nuvylė ir tai, kad sąžiningai uždirbtus arbatpinigius tekdavo dalytis su vadovais.

Nors neišlieja nė lašo prakaito, pasiima pusę tavo susirinktų arbatpinigių.

"Absurdas, užuot priėmę daugiau darbuotojų, paskiria žmogų, aišku, ne bet ką, bet graiką, kuris tave stebi, neva koordinuoja darbą. Nors neišlieja nė lašo prakaito, pasiima pusę tavo susirinktų arbatpinigių. Kartą neištvėriau ir pasakiau, kad tai nesąžininga. Buvau išvadinta akiplėša, savanaude, net pagrasino atleisti. Atšoviau, kad išeisiu pati, tada iškart nutilo. Žino, kad tokių kvailių daugiau neras", – pyko lietuvė.

Ėmė kristi kūno svoris

Mergina teigė per kelis darbo mėnesius numetusi aštuonis kilogramus, maža to, sustreikavo sveikata.

Vietiniai iki šiol naudojasi vadinamosiomis siestomis ir leidžia sau numigti viduryje dienos, tuo metu atvykėliams tokios privilegijos netaikomos.

Jei per savaitę gauni vieną poilsio dieną – tai jau labai daug.

"Restorane, kuriame dirbau, dažnai vyksta vakarėliai. Todėl arti reikėdavo ir naktimis iki paryčių. Nusnaudi porą valandų, apsitvarkai ir vėl atidarai kavinę. Vieno tokio pasilinksminimo metu buvo pavogtas brangaus brendžio butelis. Visko nesužiūrėsi, gali būti, kad koks nors turistas pagriebė. Tai iš mano atlyginimo vadovai išskaičiavo 100 eurų: 50 už padarytą nuostolį kavinei ir dar tiek pat – už žioplumą", – stebėjosi pašnekovė.

Iš lagamino pavogė pinigus

Po dviejų mėnesių, praleistų Graikijoje, Aušra patyrė dar vieną nemalonumą. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs jos kantrybės taurę.

Kadangi atlyginimą darbdaviai mokėdavo vokeliuose, mergina sutaupytus pinigus laikė ne banko sąskaitoje, o lagamine.

Vieną dieną jie dingo.

"Lagamine neberadau 2 tūkst. eurų. Mane ištiko panikos priepuolis. Tiksliai žinau, kad buvo įdėti į vidinę lagamino kišenę, niekam to nesakiau, bet gali būti, kad pamatė. Ne aš viena turėjau raktą nuo kambario, todėl neatmetu galimybės, kad pavogė viena kartu dirbusių merginų. Bet kaip tu įrodysi?" – rankomis skėsčiojo mergina.

Pradėjus aiškintis, kur dingo jos uždarbis, lietuvė atsimušė į tylos sieną – savo pinigų ji taip ir neatgavo.

"Pasiskundžiau darbdaviams, o šie atrėžė, kad pati kalta. Visas išlietas prakaitas nuėjo šuniui ant uodegos. Tą akimirką norėjosi sulįsti į žemę, dabar jau baigiu susitaikyti", – tikino ji.

Darbą Graikijoje Aušra laiko gera gyvenimiška patirtimi.

"Migrantas, kad ir kur jis būtų, – Anglijoje, Graikijoje ar Norvegijoje, vis tiek liks migrantas, kurio joks darbdavys nepagailės ir stengsis išspausti viską, kas įmanoma. Visa tai patyrusi savo kailiu nutariau įstoti į universitetą ir siekti išsilavinimo. Kiekvienas darbas yra garbingas, tačiau nesinori visą gyvenimą lieti kruviną prakaitą", – užbaigė pašnekovė.